Suprasti akimirksniu
- Pranešimų apie smurtą šeimoje registruota trečdaliu daugiau
- 90 proc. atvejų smurtauja vyrai
- Penktadalis smurtautojų smurtauja ir vėl
- Pagalba egzistuoja: ją teikia policija, krizių centrai, pagalbos moterims linija
Dažniausiai smurtauja vyrai, o kenčia moterys
Beveik visada šeimoje smurtauja vyrai – jie yra įtariamieji daugiau negu devyniais atvejais iš dešimties (92,4 proc.).
Dažniausiai dėl smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys: jos nukentėjusiomis pripažintos 79,3 proc. visų atvejų. 14,5 proc. nukentėjusių sudaro vyrai, 6,2 proc. – vaikai.
Net 2717 įtariamųjų smurtu – 17 proc. – 2014–2015 m. laikotarpiu apkaltinti tuo buvo daugiau negu vieną kartą. Absoliutus rekordas yra 11 kartų: tiek skirtingų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje pradėta vieno įtariamojo atžvilgiu.
Vienintelė džiuginanti statistika yra mažėjantis šeimos narių nužudymų skaičius. 2015 m. artimieji nužudė 22 savo šeimos narius – 45 proc. mažiau negu 2014 m., kai tokių atvejų buvo 40.
84,6 proc. ikiteisminių tyrimų pradėta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 13,4 proc. pagal BK 145 straipsnį (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotos nusikalstamos veikos sudarė net 14,8 proc. viso nusikaltimų Lietuvoje skaičiaus.
Kur gali kreiptis smurtą patiriančios moterys?
Smurtą patiriančios moterys turėtų kreiptis į policiją telefonu 112. Smurto šeimoje atvejais policija gali atvykti į įvykio vietą, nutraukti aktyvius smurtinius veiksmus, nukreipti į reikiamas organizacijas. Į policiją kreiptis galima ir per elektroninių paslaugų sistemą arba policijos pasitikėjimo telefonu.
Moterys taip pat kiekvienoje savivaldybėje gali gauti valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą. Jei jų turtas ir pajamos neviršija nustatyto lygio ir jos atitinka kitus kriterijus, jos gali gauti ir antrinę teisinę pagalbą.
Be to, pagalbą moterims telefonu 8 800 66366 teikia „Pagalbos moterims linija“. Ji nuo balandžio pradžios veikia visą parą.
Taip pat moterys gali kreiptis į specializuotus pagalbos centrus, veikiančius kiekviename regione.
„Pagalbos moterims“ linijos vadovė: kartais žmogui reikia su kuo nors pasikalbėti
„Pagalbos moterims liniją“ bendrai administruoja „Kauno moterų linija“ bei Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras. Pasak „Kauno moterų linijos“ vadovės Aušrinės Kriščionaitienės, per 2015 m. linija sulaukė maždaug 8 tūkst. skambučių, arba apie 20 per dieną.
„Pagrindinis mūsų veiklos principas – suteikti emocinę paramą, kai žmogus yra psichologinėje krizėje, neranda išeities. Suteikti artimą ir žmogišką ryšį, kad jis galėtų su kuo nors pasikalbėti, kad nesiimtų kažkokių drastiškų veiksmų, nepereitų prie savižudiškų veiksmų ar smurto prieš aplinkinius. Kad jis kuo daugiau išsakytų savo nerimo, savo baimių, savo rūpesčių. Tai yra smurto ir savižudybių prevencija“, – sako A.Kriščionaitienė.
„Pagalbos moterims linija“ daugiausia organizuojama savanoriškos veiklos principu. Linijoje dirba 6 nuolatiniai darbuotojai, kurie įprastai budi naktį, ir apie 60 savanorių.
A.Kriščionaitienė atskleidžia, kad moterys į liniją skambina dėl įvairių priežasčių – santykių problemų, vienatvės, neigiamo savęs vertinimo, gyvenimo prasmės klausimų, smurto artimoje aplinkoje, finansinių sunkumų, nedarbo, priklausomybių, netekčių, patyčių. Visoms joms stengiamasi suteikti pagalbą, ne tik išklausyti, bet ir patarti.
„Pirmiausia mes žmogų išklausome. Paskui bandome padėti jam susidėlioti mintis, priimti sprendimus. Pokalbio gale jį būtinai nukreipiame profesionaliai pagalbai – į specializuotus pagalbos centrus, į medikus, į sveikatos priežiūros įstaigas. Visą laiką siekiame, kad žmogus ne tik pasikalbėtų, bet ir toliau spręstų savo problemą. Akcentuojame, kad turėti problemų yra normalu, bet nenormalu, kai mes jų nesprendžiame. Tada jų tik daugėja“, – pažymi „Kauno moterų linijos“ vadovė.
Pirmiausia mes žmogų išklausome. Paskui bandome padėti jam susidėlioti mintis, priimti sprendimus.
Pasak jos, pasitaiko, kad skambina ir vyrai. „Mes atsakome į kiekvieną skambutį, nepriklausomai nuo to, ar skambina vyras, ar vaikas, ar moteris. Mes su visais kalbamės. Bet mūsų tikslinė grupė yra moterys ir mes labiau orientuojamės į moteris“, – sako A.Kriščionaitienė.
„Kauno moterų linijos“ vadovė pripažįsta, kad veikla su esamu finansavimu yra didelis iššūkis. Šiuo metu pagalbos linija atsako maždaug į kas 17-tą skambutį. Tačiau, nepaisant sunkumų, stengiamasi, kad vienu metu prie linijos budėtų bent du žmonės, kad būtų galima priimti du skambučius vienu metu.
„Smurtą šeimoje patiriančiai moteriai padėti gali būtent skambutis, nes ji susilauks ir emocinės paramos, ir patarimo. Ir ta pagalba prieinama tada, kai labiausiai jos reikia.
Smurtą šeimoje patiriančiai moteriai padėti gali būtent skambutis, nes ji susilauks ir emocinės paramos, ir patarimo. Ir ta pagalba prieinama tada, kai labiausiai jos reikia.
Moteris gali paskambinti tiek naktį, tiek dieną – bet kada, kai ji nebežino ką daryti, nebežino, kur kreiptis. Ji bus suprasta, išklausyta, jai bus bandoma ieškoti konkrečios akivaizdžios pagalbos. Dažniausiai tokios moterys yra įbaugintos, jos netiki, kad joms kažkas gali padėti. Jos nepasitiki savimi, nemato išeities, yra bejėgiškos būsenos, galvoja, kad neišgyvens be smurtaujančio partnerio. Taip sukasi užburtas ratas“, – sako A.Kriščionaitienė.
Jos teigimu, kenčiančiai nuo smurto moteriai svarbu suprasti, kad ji ne vienintelė, kuri tai patiria.
„Kiekviena moteris gali patirti smurtą. Svarbu ne užsisklęsti, o ieškoti pagalbos, bendraminčių, kurie padėtų išeiti iš blogos situacijos. Ieškantis pagalbos žmogus yra stiprus“, – pažymi „Kauno moterų linijos“ vadovė.
VMKC vadovė: mitas, kad moterys myli jas mušančius
Į Vilniaus miesto krizių centrą (VMKC), kuris smurtą šeimoje patiriančioms moterims teikia bendrąsias, laikino apnakvindinimo, apgyvendinimo ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas, dėl smurtinių santykių artimoje aplinkoje per metus pagalbos kreipiasi daugiau negu 1000 moterų.
Šis centras taip pat dirba visą parą. Į centrą galima patekti atvykus tiesiai į jo patalpas Vytenio g. 45 arba A.Kojelavičiaus g. 129, taip pat teikiamos konsultacijos telefonu 2332508.
Analogiškas paslaugas teikiantys centrai egzistuoja ir kitose šalies savivaldybėse.
„Moteris gali bet kuriuo paros metu kreiptis pagalbos, nelaukdama, kol bus sumušta ar sužalota. Nereikia jokių nukreipimų, nėra jokių tarpininkų. Moteris yra geriausia savo problemų ekspertė. Ji pasako, kokias problemas turi, ir mes padedame susitvarkyti“, – sako VMKC direktorė Nijolė Dirsienė.
Į VMKC moterys patenka ir nukreiptos policijos, medikų ar socialinių darbuotojų, taip pat atvežtos artimųjų. Jų amžius svyruoja nuo 18 iki 84 metų. Jei moteris neturi kur gyventi arba nenori grįžti pas smurtaujantį vyrą, centras teikia ir apgyvendinimo paslaugas.
„Moteris gali pasilikti gyventi centre viena, gali ir su vaikais. Mes rūpinamės socialine moters gyvenimo puse – ieškome įdarbinimo galimybių, rūpinamės išsilavinimu, kad vidurinį ar profesinį išsilavinimą galėtų įgyti ir būti įdarbinta. Kai įsidarbina, stengiamės padėti, kad ji įsitvirtintų darbo rinkoje“, – aiškina N.Dirsienė.
VMKC taip pat teikia tarpininkavimo tarp motinos ir tėvo paslaugas šiems auginant vaikus. Tiesa, N.Dirsienė pabrėžia, kad tai nereiškia, jog centro tikslas yra sutaikyti tėvus.
„Mes siekiame padėti tėvams kartu užauginti vaikus iki 18 metų. Net tėvams gyvenant atskirai reikalinga bendravimo kultūra tarp tėvų, kad vaikai susilauktų abiejų tėvų rūpesčio. Pavyzdžiui, kai tėtis nori praleisti kartu atostogas ir pasiima vaikus iš mamos“, – pasakoja N.Dirsienė.
Vienu metu abiejuose centruose gali gyventi 103 asmenys. VMKC direktorė pažymi, kad centras teikia paslaugas ne tik smurtą patyrusioms moterims, bet ir našlaitėms iki 25 metų, prekybos žmonėmis aukoms, nuo liūčių ar gaisrų nukentėjusioms moterims, vaikams iš socialinės rizikos šeimų, kol bus priimtas sprendimas dėl jų grąžinimo į šeimą arba globos.
„Kviečiame ne tik moteris, bet ir su problemomis nesusitvarkančias šeimas matančius jų artimuosius, kaimynus ar pažįstamus apsilankyti mūsų centre arba paskambinti. Mes bandysime sekti tas problemas, padėti. Kviečiame nebijoti, kreiptis pagalbos. Neklausime pavardžių, adresų ar asmens kodų, tiesiog prašysime informuoti apie žmogaus situaciją, kad būtų galima suteikti pagalbą“, – sako N.Dirsienė.
Kviečiame ne tik moteris, bet ir su problemomis nesusitvarkančias šeimas matančius jų artimuosius, kaimynus ar pažįstamus apsilankyti mūsų centre arba paskambinti. Mes bandysime sekti tas problemas, padėti.
VMKC direktorė pastebi, kad pagalbos kreipiasi ir vyrai.
„Jiems šokas, kai moteris išeina iš namų ir palieka. Ateina pas mus ir klausia: kas čia atsitiko, mes taip gražiai gyvenome. Aš bandžiau tik gero siekti, auklėjau ją, o ji apsisuko ir išėjo. Kai jau viskas prieina prie skyrybų, klausia, ką aš blogai darau, ką turėčiau daryti. Ir tada sėdime ir kalbame, ką jis blogai padarė, kad su juo niekas nenori gyventi“, – pasakoja N.Dirsienė.
N.Dirsienės teigimu, dažnai „vyriškų“ profesijų atstovams – kelininkams, girininkams, kariškiams ir pan. – tenka aiškinti apie smurto šeimoje žalą, aiškinti apie galimas pasekmes. Pasak jos, sprendžiant smurto šeimoje problemą reikia ne tik padėti aukai, bet ir dirbti su smurtautojais.
Mitas, kad smurtą kenčianti moteris myli vyrą. Ji tokio vyro nemyli, ji su juo yra tik todėl, kad bijo ir nežino, kaip spręsti problemą, arba todėl, kad emociškai ar finansiškai yra priklausoma.
„Mitas, kad smurtą kenčianti moteris myli vyrą. Ji tokio vyro nemyli, ji su juo yra tik todėl, kad bijo ir nežino, kaip spręsti problemą, arba todėl, kad emociškai ar finansiškai yra priklausoma" – pažymi N.Dirsienė.
„Santykius su kita lytimi patys pasirenkame, susirandam antrą pusę kaip geriausią, su kuria norime turėti vaikų, sulaukti senatvės ir numirti. O trečią dieną po vestuvių prasideda smurtas, nes jis užaugo tokioj šeimoj. Tai ne pateisinimas. Būna bandančių teisinti, aš manau, kad jokio pateisinimo nėra. Tai yra silpnas žmogus, nes jis stoja prieš silpnesnę moteriškę, kurią nori valdyti“, – priduria ji.
Smurto šeimoje problemą kelia ir prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota socialinė kampanija „Už saugią Lietuvą“. Ji kviečia skirti savo laiką, dėmesį ir žinias tiems, kuriems šiuo metu reikia mūsų visų pagalbos.
