Darbų įkainiai šokiravo
2011 metų vasarį Kauno miesto savivaldybės valdoma UAB „Autrolis“ (2014 metų kovą pertvarkyta į „Kauno autobusai“) ėmėsi nusidėvėjusio kultūros paveldo objekto Kauno Aleksoto funikulieriaus, kurį sudaro kelias, du vagonėliai ir kelto stotis bei peronas, remonto. Lėšos buvo numatytos tik kelio bei vagonėlių sutvarkymui.
Galutinė darbų kaina – nepateisinama.
Kelio kapitaliniam remontui atlikti konkurso būdu pasirinkta UAB „Autokausta“ (vienintelė pateikė pasiūlymą), vagonėlių – UAB „Restauracija”. Sutartyse atitinkamai figūravo dvi sumos – 1 260 000 bei 280 000 Lt.
2011 metų vasarį Kauno miesto savivaldybės taryba Aleksoto funikulieriaus sutvarkymo darbų išlaidoms iš dalies apmokėti iš biudžeto skyrė 274 000 Lt. Visas šis projektas finansuotas 2012 metais paimta 3 milijonų litų paskola. Darbai buvo atlikti, tačiau remonto procesą aptraukė abejonių šešėlis.
2013 metais gruodį Kauno miesto tarybos Kontrolės komitetas užsakė Kontrolės ir audito tarnybos tyrimą. 2014 metų gegužę, kuomet buvo pateikta pažyma dėl Aleksoto funikulieriaus remonto darbų ir panaudotų lėšų 2011 metais bei juos pagrindžiančių dokumentų išvadų pateikimo, paaiškėjo nemažai abejotinų faktų.
Kultūros objekto remonto darbus reikia atlikti su sąžine. O čia sąžinės, gali būti, nebuvo.
„Pradėjus nagrinėti dokumentus, mane ištiko šokas: darbų, medžiagų kainos ne tik kad buvo itin aukštos, bet prireikė ir daugybės abejotinų papildomų darbų. Galutinė darbų kaina – nepateisinama. Tirdami fiksavome faktus, pateikėme rekomendacijas, ką reikia ištaisyti, tačiau per 1,5 metų nelabai kas pasikeitė. Nuvykus prie funikulieriaus negali patikėti, kad jis taip atrodo. Lyg niekas nebūtų daryta. Kultūros objekto remonto darbus reikia atlikti su sąžine. O čia sąžinės, gali būti, nebuvo“, – prisipažino Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierė Žana Gasparavičienė.
Išpūstos sąmatos, papildomi darbai
2014 metų gegužę Kontrolės ir audito tarnybos pateiktoje pažymoje pastebima, jog projektuotojo UAB „Kauno komprojektas“ parengtose kelio kapitalinio remonto projekto visose trijose sąmatose nėra nurodyti mato vieneto įkainiai. Sąmatos paskaičiuotos pagal sustambintus darbų kainų skaičiavimus, o tokiuose apskaičiavimuose visų statybos darbų sąnaudos yra didesnės. Taigi remonto darbų kaina buvo išpūsta jau projektavimo stadijoje.
Vadovaujantis taip sudaryta sąmata, rangovas negalėjo net aktuoti atliktų darbų. Tačiau aktavo. Neatitikimų nepastebėjo ir techninę priežiūrą atlikusi, už teisingą lėšų panaudojimą statybų metu atsakinga UAB „Ekspertika“.
Remonto darbų kaina buvo išpūsta jau projektavimo stadijoje.
Kontrolės ir audito tarnybos pažymoje taip pat nurodoma, kad rangovo „Autokausta“ darbų įkainiai buvo daug didesni, kai kurie net daugiau nei du kartus, o bendra tam tikrų darbų suma normatyvą viršijo 96 proc. Be to, rangovas net dukart prašė papildomų lėšų. Ir jas gavo. Iš pradžių – 195 299,25 Lt, vėliau – 239 813,71 Lt atlikti funikulieriaus papildomus drenažo darbus. Įdomu tai, kad jau projekte buvo numatyta 96 430 Lt lietaus nuotekų ir drenažo sutvarkymui. Todėl nesuprantamas buvo papildomo drenažo įrengimo darbų pirkimas už 239 813,71 Lt, t.y. už daugiau kaip du kartus didesnę pinigų sumą.
Įmonei „Autokausta“ už visus funikulieriaus kelio kapitalinio remonto darbus (be projektavimo darbų) iš viso buvo sumokėta 1 976 381 Lt. Iš šios sumos 526 486,68 Lt, t.y 26 proc., sudarė apmokėjimas už papildomus darbus. Nors projektuotojas „Kauno komprojektas“ papildomoms išlaidoms projekte buvo numatęs tik 10 proc. darbų vertės.
Atsakingų neliko
Kontrolės ir audito tarnybai atlikus suremontuoto objekto apžiūrą, buvo pastebėti ir kai kurie faktiškai atliktų darbų neatitikimai projektiniams reikalavimams bei darbų brokas. Pavyzdžiui, vietoj numatytos įrengti 2 metrų aukščio kampuočio rėmuose tvoros ištempta 1,2 metro aukščio tvora iš žalio plastifikuoto tinklo.
Atsižvelgdama į visa tai, Kontrolės ir audito tarnyba pateikė rekomendacijas. „Kauno autobusų“ vadovui pasiūlė atlikti visų Aleksoto funikulieriaus kelio kapitalinio remonto projektavimo bei statybos darbų aktų perskaičiavimą, o už visus užaukštintus įkainius ir dubliuotus darbus pareikšti ieškinius rangovams, nustatyti remonto defektus ir reikalauti juos ištaisyti, įvertinti su projekto įgyvendinimu susijusius statytojo darbuotojus bei viešųjų pirkimų komisijos darbą teisine/darbine tvarka, spręsti kitų Aleksoto funikulieriaus dalių – kelto stoties ir perono – remonto klausimą.
Atsakingų asmenų neliko: vieni nebedirba, kiti išėjo Anapilin, pasikeitė ir Kauno valdžia.
„Rekomendacijas pasidomėti, kokius ten plyšius tūkstančiais litų rangovai užtaisė, surašėme, tačiau neturime visų atsakymų, kas per 1,5 metų padaryta.
Per 2014 metais vykusį „Autrolio“ pertvarkymą bei įmonių sujungimą dingo dalis informacijos. Atsakingų asmenų neliko: vieni nebedirba, kiti išėjo Anapilin, pasikeitė ir Kauno valdžia. Atsakomybės niekas neprisiima.
Tai buvo prastas metas užsiimti tokiu remontu. Vis dėlto, kiek žinau, dalį techninio broko rangovai ištaisė. Teisminės procedūros nebuvo pradėtos. Brangus šis projektas, bet tai jau – garbės reikalas. Nežinau kaip, bet privati įmonė „Kauno liftai“ sugebėjo savomis lėšomis gerokai pigiau suremontuoti pačių valdomą Žaliakalnio funikulierių. Tai turėjo būti geras pavyzdys“, – reziumavo kontrolierė Ž.Gasparavičienė.
Nusikaltimo požymių neaptiko
Dabartinis „Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis tvirtino, kad didžiąją dalį broko rangovė „Autokausta“ jau yra ištaisiusi.
„Gavusi Kontrolės bei audito tarnybos išvadas, įmonė „Kauno autobusai“ sudarė darbo grupę, kuri surašė aktą, nurodydama darbų netikslumus, nukrypimus nuo projekto. „Autokausta“ į viską atsižvelgė geranoriškai. 2014 metų gegužę iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos gavome reikalavimą pateikti visą su remontu susijusią medžiagą. Pernai liepos mėnesį gavome atsakymą, jog priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tad klausimo nebekėlėme ir mes“, – paaiškino M.Grigelis.
Vien dėl to, kad funikulierius – kultūros paveldo objektas, jo remontas kainuoja dvigubai. Išleista 2 602 000 Lt.
Paklaustas, ar pačiam pirmtakų sprendimai atrodo teisėti, ar funikulieriaus kelio remonto kaina nebuvo išpūsta, pašnekovas patikino iš pradžių irgi taip manęs.
„Ir man atrodo, kad sumos – beprotiškai didelės. Bet rangovai teisinasi, jog didžioji dalis darbų atlikta po žeme. Kol kažko nepradėjai ardyti negalėjai žinoti, kokių darbų ir medžiagų reikės. To negalėjo numatyti ir projektuotojai. Vien dėl to, kad funikulierius – kultūros paveldo objektas, jo remontas kainuoja dvigubai. Išleista 2 602 000 Lt. O dar reikia vykdyti trečią etapą – remontuoti stotį bei peroną“, – teigė „Kauno autobusų“ generalinis direktorius.
Tolesniam remontui – 340 000 eurų
Stoties bei perono sutvarkymo darbams projektas, pasak M.Grigelio, buvo padarytas dar 2011 metais. Jo vertė siekė apie milijoną litų. Vien projektavimo darbai atsiėjo apie 100 000 Lt.
„Perskaičiavome projektą 2015 metų kainomis. Suma viršija 340 000 eurų. Kaina tokia didelė vien dėl to, kad tai – kultūros paveldo objektas. Investuoti tiek negalime. Juk esame tik operatorius. Tokio projekto negali finansuoti ir Kultūros paveldo tarnyba, nes mūsų įmonė – UAB. Belieka tikėtis paramos iš Europos Sąjungos. Galbūt tuomet, kai bus nuspręsta sutvarkyti Aleksoto apžvalgos aikštelę, gausime lėšų ir mes.
Šis funikulierius – ne tik kauniečių, bet ir visos Lietuvos turtas. Tai – istorinė techninė vertybė, miesto veidas, tad prisidėti prie jos išlaikymo turėtų ir kiti“, – pabrėžė M.Grigelis.
Su paviljono bei stoties remonto projektu yra supažindinta Kauno miesto savivaldybė, bet ir ši nėra dar priėmusi sprendimo, imtis tolimesnės rekonstrukcijos ar ne. Kalbėdamas atvirai, „Kauno autobusų“ direktorius prisipažino, jog Aleksoto funikulierius įmonei – neišvengiamas skaudulys.
„Jis mums neša tik nuostolius. Tai „Kauno autobusams“ nebūdinga veikla. Todėl jai ir trūksta dėmesio. Kas kitas galėtų perimti jį iš mūsų? Svarstėme šį klausimą. Galbūt Kauno miesto muziejus? Kas savaitę pasvarstome, ką daryti su funikulieriumi, tačiau protingo sprendimo nerandame“, – teigė M.Grigelis.
Anot jo, savaitgaliais funikulieriumi pasinaudoja 50-150 žmonių. Darbo dienomis – 150-350.
Pritaikytas moksleiviams
Nuvykus į vietą bei apžiūrėjus 80-metį metų pabaigoje švęsiantį Aleksoto funikulierių, išties apima slogios nuotaikos. Tiek keliamoji stotis, tiek peronas, kuriame šąla kasininkė, atrodo apgailėtinai. Pastatų tinkas atsilupęs, kolonos tiek pažeistos, kad matyti armatūra. Perono aikštelės danga pasmukusi, ant pastato stogo auga augalai. Laiptai link funikulieriaus – ištrupėję, nelygūs. Daugelis antpakopių dingę, laiptų porankiai – sutrūkę, apsamanoję.
Tad 2011 metais atlikti kelio bei vagonėlių remonto darbai tarsi nublanksta bendrame vaizde. Tai, kad buvo investuoti 2,6 mln. Lt, sunku pastebėti. Dirba funikulierius tik iki 16 valandos. O juk didžioji dalis keleivių naudotųsi juo po darbo valandų.
„Meluoja, atliko ir perono rekonstrukciją: atleido mano kolegę. Štai ir rekonstrukcija. Anksčiau važinėdavomės viena viename vagonėlyje, kita kitame. Dabar dirbu tik aš. Stoviu lauke, neremontuotame sename paviljone. Šąlu“, – pakalbinta teigė Aleksoto funikulieriaus darbuotoja.
Anot M.Grigelio, 2014 metais pertvarkant „Autrolį“, imtasi išlaidų optimizavimo. Todėl liko viena darbuotoja, kuriai tenka dirbti ir viršvalandžius, išeiginių metu. Šiuo metu svarstoma automatizuoti vagonėlių duris. „Kauno autobusų“ įmonėje vyksta diskusijos ir dėl funikulieriaus darbo laiko. Neapsisprendžiama, į ką ši paslauga turi būti nukreipta: tik į miestiečius ar ir į turistus.
„Orientuojamės į mokinių, studentų perkėlimą. Dėl to dirbame iki 16 valandos. Turime apsispręsti, ar mums svarbūs miesto svečiai. Juk funikulierius – istorinis objektas, atliekantis muziejaus funkcijas. Bilietai turistams bei miestiečiams galėtų kainuoti skirtingai“, – patikino M.Grigelis.
Žaliakalnio funikulieriui – ketvirtis milijono litų
Žaliakalnio funikulierius – ketveriais metais senesnis už Aleksoto. Tačiau atrodo jis daug geriau.
„Krapštome ir krapštome jį po truputėlį. Savomis jėgomis. Neperkame naujų medžiagų, nes jų ir nėra kur pirkti. Nuo 2003 metų jau dvylika sluoksnių dažų esame uždėję. Pavasarį šeštadieniais organizuojame talkas. Objekto atgaivinimas, – pabėgių, vagonėlių, aplinkos sutvarkymas, – mums kainavo apie ketvirtį milijono litų. Kodėl sugebėjome už tiek pasidaryti remontą, o „Autrolis“ ne? Nekorektiška man būtų pateikti komentarą. Tačiau galiu pabrėžti, kad šie du funikulieriai – nesulyginami. Mes nedarėme kapitalinio remonto, o ir mūsų pabėgiai – mediniai. Ir geografinė padėtis skiriasi. Mūsų – geresnė“, – tikino Žaliakalnio funikulierių valdančios UAB „Kauno liftų“ vadovas Jonas Guzavičius.
Per mėnesį Žaliakalnio funikulierius aptarnauja apie 4000 žmonių, neskaičiuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų. Paklaustas, ar ši veikla netempia įmonės į nuostolių liūną, J.Guzavičius patikino žinojęs, ką perka
.
Meluoja, atliko ir perono rekonstrukciją: atleido mano kolegę. Štai ir rekonstrukcija.
Kad tai pelninga veikla – nepasakyčiau. Stengiamės, kad tai nebūtų labai nuostolinga. Tai kultūrinis paminklas. Dirbame, nes miestui jo reikia. Juk istorijos muziejus taip pat neneša pelno, bet jo niekas nenaikina. Žaliakalnio funikulieriuje buvo filmuojami keletas lietuviškų filmų. Apie jį juostą suko ir vokiečiai. Nesiruošiame stabdyti veiklos“, – garantavo „Kauno liftų“ vadovas.
Paklaustas, su kokia didžiausia problema susiduria, J.Guzavičius užsiminė apie J.Jablonskio gimnazijos gimnazistus, kasdien niokojančius funikulierių. Ne kartą dėl to kreiptasi į policiją.
„Niekad neleisiu savo vaiko į šią gimnaziją. Funikulieriuje jie rūko, apspjaudo sienas. Sugeba net lubas nuvaikščioti. O čia tai menas“, – pasipiktinimą liejo J.Guzavičius.
Pasiteisinimas: tai – kultūros paveldo objektas
Taigi kodėl Aleksoto funikulieriaus daliniam atnaujinimui prireikė net 2,6 milijono litų? Į šį klausimą sutiko atsakyti remonto darbus atlikusios „Autokaustos“ statybos direktorius Rimantas Trumpiškis.
Pasak jo, Aleksoto funikulierius yra vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, įrengtas dar 1935 m. Jis – autentiškos informacijos apie to meto inžinerijos bei architektūros lygį šaltinis. 1997 metų spalio 24 dieną įrašytas į kultūros paminklų registrą. 2003 m. spalio 9 dieną Vyriausybės nutarimu paskelbtas kultūros paminklu.
Aleksoto funikulierius yra vienas iš seniausių veikiančių keltuvų Europoje, įrengtas dar 1935 m. Dėl to remonto darbai buvo atliekami rankomis.
„Dėl šio objekto autentiškumo visi remonto darbai buvo atliekami rankomis, nesinaudojant technika, todėl negalima remtis paskaičiuotais normatyviniais įkainiais, nes šiuo atveju jie nėra objektyvūs.
Atliekant remonto darbus tuo pačiu metu buvo vykdomi viso statinio ir požeminės statinio dalies būklės tyrinėjimai, ko reikalauja kultūros paveldo specialistai.
Tyrinėjimų metu paaiškėjo prasta drenažo bei vandens nuvedimo nuo šlaito sistemos būklė. Papildomai buvo atliekami drenažo darbai. Katastrofiška keltuvo bei kalno šlaito būklė paaaiškėjo tik pradėjus remonto darbus, todėl jų nebuvo galima numatyti ir aptarti pradinėje sąmatoje“, – paaiškino R.Trumpiškis.
Jo teigimu, be šių papildomų darbų Aleksoto keltuvas būtų funkcionavęs daugiausiai porą metų. Paklaustas apie atliktų darbų trūkumus, „Autokaustos“ atstovas garantavo, kad juos buvo susitarta pašalinti ne turistų sezono metu, o rudenį. Pataisymai bus baigti iki šio mėnesio pabaigos.
