Šiuo metų laiku Sosnovskio barščiai – vešlūs ir aukšti. Jų žiedynuose bręsta tūkstančiai labai lengvai plintančių sėklų. Ten kur Sosnovskio barščiai įsiveisia susidaro sąžalynai ir visiškai pasikeičia augmenija. Tokių vietų Lietuvoje vis daugiau.
„Tai tikrai pavojingas augalas. Jis ne tik naikina mūsų vietinius augalus juos išstumdamas, bet ir yra tiesiogiai pavojingas žmonių sveikatai“, – sako VDU Kauno botanikos sodo direktorė prof. Vida Mildažienė.
Kovai su šiais pavojingais augalais Kauno savivaldybė šiemet skyrė 90 tūkst. litų – dvigubai daugiau nei pernai. Ten, kur arti nėra vandens telkinių ar gyvenamųjų namų, Sosnovskio barščiai naikinami chemikalais. Kitur jie šienaujami. Kaune ši piktžolė užėmė daugiau nei 20 hektarų valstybinės žemės, kiek jų įsiveisę privačiose valdose – nežinoma. Valdininkai sako, kad šį augalą turi naikinti visi gyventojai.
„Kai pamato šitą Sosnovskio barštį, sako: oi, ką daryti – užaugo, atvažiuokite, gelbėkite, o iš tikrųjų kol tas augaliukas mažas, jie patys turėtų pasirūpinti, žinoma, saugiai, kad tas augalas būtų iškastas. Bendromis jėgomis pasiektume geresnių rezultatų“, – tvirtina Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Giedrė Rondamanskienė.
„Labai rekomenduočiau visiems, kurie mato vieną kitą Sosnovskio barštį, tiesiog nukirpti jo žiedyną ir į duobę kuo giliau užkasti – atsargiai, su pirštinėmis ir jokiu būdu ne saulėtą dieną. Ir reikia prižiūrėti toliau, nes likęs augalas išmeta mažus žiedynus, ir tos smulkios sėklos yra labai gajos“, – teigia V. Mildažienė.
Pasak mokslininkų, vienas veiksmingiausių kovos su Sosnovskio barščiais būdų – anksti pavasarį vietas, kur augalas augo, uždengti juoda agroplėvele. Išdygę augalai negaus saulės arba žus nuo didelės šilumos. Uždengus balandį, plėvelę reikėtų nuimti tik kitų metų vasaros pabaigoje, tačiau šis būdas gali būti veiksmingas palaikius dangą ir vieną sezoną. Šios rekomendacijos tinka nedideliems plotams.
