15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
2010 01 20

Sostinei šildymas biokuru gali kainuoti 700 mln. litų, privalomi filtrai elektrinėse – dvigubai daugiau

Europos Sąjungos (ES) aplinkosaugos reikalavimai savivaldybei gali kainuoti 700 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu nepavyks rasti privataus investuotojo, tiek pinigų teks ieškoti savivaldybės biudžete, rašo „Vilniaus diena“.
Šildymas
Šildymas / Dienraščio „15 minučių“ nuotr.

Nuo 2016-ųjų įsigalios ES direktyva, pagal kurią tris kartus bus sumažintas leidžiamas kenksmingų medžiagų kiekis, išmetamas į aplinką. Iki to laiko 2-ojoje ir 3-iojoje Vilniaus termofikacinėse elektrinėse turi atsirasti apie 1 mlrd. litų kainuosiantys filtrai.

Ekspertų tikinimu, ši investicija neatsipirktų ir būtų nenaudinga miestui. Mat dėl to šilumos kaina miestiečiams išaugtų apie 14 proc. Tačiau jeigu miestas nesilaikys direktyvos nurodymų, jam gresia milijoninės baudos.

Be to, jeigu sostinės šilumos tinklus valdanti Prancūzijos kapitalo bendrovė „Dalkia“ sutiktų investuoti į filtrus, kol nepakeista nuomos sutartis, jau po metų Vilniaus miesto savivaldybė turėtų grąžinti bendrovei kone visas sutartyje nenumatytas investicijas.

Baimindamasi galimų padarinių Vilniaus miesto valdžia nusprendė peržiūrėti šilumos tinklų nuomos sutarties sąlygas. Neskelbtinų derybų būdu buvo pasamdytos dvi konsultacinės bendrovės – „Verslo raktas“ ir advokatų kontora „Bernotas ir Dominas Glimstedt“.

Konsultantai siūlo, kad savivaldybė, užuot investavusi per 1 mlrd. litų į filtrus, turėtų remtis tarybos priimtu sprendimu: šilumos gavybai naudoti ne gamtines dujas ir mazutą, kaip daroma dabar, o pereiti prie biokuro. Pagal tarybos sprendimą iki 2013-ųjų abiejose termofikacinėse elektrinėse šilumos ir elektros gamybai turėtų būti naudojama apie 70 proc. biokuro.

„Įranga biokurui kainuotų apie 670 mln. litų – perpus pigiau nei filtrai. Ir tai būtų atsiperkanti investicija: miestiečiams šiluma atpigtų 2,5–3 cento už 1 kilovatvalandę, be to, dabar apie 310 mln. litų per metus išleidžiama gamtinėms dujoms, kurios perkamos iš užsienio. Perėjus prie biokuro, ši suma liktų Lietuvoje. Mat ekologiškas kuras – šiaudai, medžio atliekos ir kitas – būtų perkamas iš vietos bendrovių“, – argumentus vardijo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

 Dar neaišku, kas investuos į filtrus arba į biokuro įrangą. Vilniaus miesto valdžia abejoja, kad tai padaryti sutiks „Dalkia“.

Dabar vykdomame investicijų plane numatyta, kad iki 2017-ųjų „Dalkia“ privalo investuoti apie 500 mln. litų į išsinuomotą šilumos ūkį. Visa ši suma beveik jau investuota.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais