„Žaliųjų“ pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad šia iniciatyva Lietuvos miestai taip pat raginami ne tik kalbėti apie draudimus, bet ir juos įteisinti. Pasak jos, Vilniui to padaryti nepavyko, tad ir pažadas neišduoti leidimo liko neįgyvendintas.
„Tikimės, kad ši protesto akcija įkvėps ir kitus miestus ne tik kalbėti apie fejerverkų atsisakymą, bet ir įtvirtinti šį sprendimą teisiškai“, – teigė politikė.
Savo ruožtu „Vilniaus fejeriją“ organizuojančios įmonės „Blikas“ vadovas Gytis Lagunavičius BNS teigė neketinantis atšaukti renginio, kurį stebės apie 12 tūkst. žiūrovų.
Jis taip pat pabrėžia nesuprantantis argumentų, kuriais oponentai juos „remia prie sienos“.
Gąsdina gyvūnus, teršia aplinką
Nors dalis savivaldybių prioritetą teikia įvairioms alternatyvoms, Lietuvoje įprastai daugiausia fejerverkų šaudoma Naujųjų naktį.
Pasak aplinkosaugininkų, esant nepalankioms oro sąlygoms, teršalų koncentracija tuomet išauga nuo kelių iki dešimties kartų, o kai kuriais atvejais oro užterštumas lieka didelis dar kelias valandas.
„Atliekos, likusios nuo fejerverkų pakuočių, yra tik iš dalies perdirbamos. Gyvūnai – tiek naminiai, tiek gyvenantys miestų, priemiesčių parkuose, miškuose – taip pat labai kenčia nuo fejerverkų keliamo triukšmo ir taršos“, – BNS anksčiau nurodžiusi Aplinkos apsaugos agentūra.
Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė ragina žmones atsisakyti fejerverkų ir „pademonstruoti empatiją“ tiek gyvūnams, tiek žmonėms, kenčiantiems nuo šios pramogos keliamo triukšmo.
„Kadangi fejerverkų festivalis vyks gamtiškai ypač turtingame sostinės parke, neišvengiamai bus paveikti ten gyvenantys laukiniai gyvūnai. Nerimauti teks ir naminių augintinių savininkams. Sprogimo garsai gąsdina Lietuvoje apsistojusius karo pabėgėlius iš Ukrainos“, – teigė ji.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau BNS sakė palaikantis raginimus fejerverkų atsisakyti savivaldybių lygiu, tačiau pabrėžė, kad nacionaliniai sprendimai dėl to nėra planuojami.
Informavo ukrainiečius
Fejerverkų festivalį organizuojančios įmonės vadovas G. Lagunavičius sako, kad Vingio parke esantys gyvūnai „yra prisitaikę prie miesto triukšmo“.
„Oponentai siūlo kelti renginį už miesto. O ten ką – mažiau gyvūnų? Dar daugiau jų ten ir jie nėra pripratę prie tokių garsų. Juk Vingio parke nuolat vyksta koncertai su baisingu garsu, jie daro lygiai tą patį“, – kalbėjo „Bliko“ vadovas.
Jis taip pat teigė, kad organizatoriai ilgą laiką stebėjo situaciją Ukrainoje ir prašymą dėl renginio pateikė tik rugpjūtį.
„Žiūrėjome, kas darosi pasaulyje, bendravome ir bendraujame su ukrainiečių bendruomene“, – kalbėjo G. Lagunavičius.
Jis tikino, kad iš karo draskomos Ukrainos pabėgę žmonės informuojami apie tai, kad Vilniuje bus šaudomi fejerverkai, o ne „kažkoks kitoks šaudymas“.
„Jie nesako, kad tai blogai. Tikrai nesako“, – sakė „Bliko“ vadovas.
Neištesėti pažadai
Vilnius daugiau nei prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams.
Be to, dar birželį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė BNS teigė, kad sostinė pati nebenaudoja, taip pat neišduoda leidimų renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai.
Vis dėlto vėliau leidimas „Vilniaus fejerijai“ buvo išduotas, tačiau sostinės savivaldybė pabrėžė, kad renginio nerems.
Kaip BNS nurodė Vilniaus valdžia, leidimas renginiui negalėjo būti neišduotas, nes tam reikalingas teisinis pagrindas, o D. Meiželytė situaciją komentavo tikėdamasi palankaus sostinės tarybos sprendimo.
„Buvo planuojama, kad taryba tokį sprendimą priims šių metų birželio 29 dieną, tačiau klausimo rengėjai, įvertinę tai, kad pritrūks balsų šio draudimo įgyvendinimui, klausimą atsiėmė“, – nurodoma savivaldybės komentare.