„Gausiausia komanda buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos, gausiausia mokykla – Vilniuje esanti Jono Pauliaus II gimnazija, gausiausias Vilniaus kolektyvas – Lietuvos karo akademija“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.
Tarp užsiregistravusių bėgimo mėgėjų – atstovai iš Japonijos, Jungtinių Valstijų, Izraelio, Argentinos. Vienas bėgikas renginyje dalyvavo 29 kartą, du bėgikai – 28 kartą. Vyriausia iš užsiregistravusių bėgikų – 1933 metais gimusi Alytuje gyvenanti moteris.
Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad bėgime kartu su ministerijos darbuotojais dalyvavo Airijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Moldovos, Prancūzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Vengrijos diplomatinių atstovybių, Europos lyčių lygybės instituto Lietuvoje atstovai.
Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimo renginiai, kuriuos organizavo Lietuvos atstovybės užsienyje ir lietuvių bendruomenės, šiemet taip pat vyko Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose, Suomijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje informavo, kad septintą kartą organizuotame bėgime Briuselyje dalyavo 200 žmonių, tarp jų apie 50 Belgijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Turkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos ir JAV gyventojų. Bėgime dalyvavo ir 40 vaikų, kurie įveikė 1,5 kilometro trasą.
„Tai, kad Lietuva jau 15 metų yra Europos Sąjungos narė, tai, kad bėgimas vyksta Briuselyje - Europos reikalų sostinėje ir jame bėga ne tik lietuviai, bet ir didžiulis būrys Lietuvos draugų iš ES yra pats geriausias paminklas visiems Sausio 13-ąją žuvusiems ir sužeistiems Lietuvos laisvės gynėjams“, pranešime sakė Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė.
Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.
Devynių kilometrų bėgimo trasa prasideda nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidoti Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai ir baigiasi prie Televizijos bokšto, Sausio 13-osios gatvėje.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.
