Lenktyniaujame su estais
„Dažnai susidaro įspūdis, jog Lietuvoje atliekos tvarkomos blogai dėl to, kad vokiečiai ar belgai mums neduoda pakankamai pinigų joms sutvarkyti, — pastebi LR Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas. — Neskyrė ES pinigų ir netvarkysime. Tik ar švarios Lietuvos reikia Europai, ar mums, gyvenantiems prie šiukšlinų miškų?“
R.Špokas sakosi pastebėjęs, jog lietuvių būdui įprasta ką nors daryti iš baimės ar konkuruojant su kaimynais. Dar pavasario pabaigoje estai paskelbė karą šiukšlėms Rytų Europoje. Įkvėpta Estijos masinės pilietinės iniciatyvos skaitmeniniu būdu sužymėti ir išvalyti 10 mln. kilogramų šiukšlių, Lietuva paskelbė karą savo šiukšlėms ir Estijai.
„Mes sveikiname lietuvius, — pasakė Raineris Nolvakas, vienas iš Estijos pilietinės iniciatyvos lyderių, — bet jie turės pademonstruoti fantastiškus organizacinius sugebėjimus, kad mus pasivytų, nes mes rimtai ruošėmės akcijai jau daugiau nei pusę metų.“
Estams pavyko sužymėti daugiau kaip 10 tūkst. šiukšlinų vietų, kuriose gali būti bent 9,2 mln. kg šiukšlių — beveik po 10 kg vienam statistiniam Estijos gyventojui. Sužymėjo ir puolė rinkti. „Lietuvoje ši akcija nepavyko — vėlai pradėjome ruoštis, bet ne tai svarbiausia. Keista tai, jog lietuviai tvarkytis ėmė ne tik todėl, kad būtų švariau, o tam, kad aplenktų estus, — sako R.Špokas. — Nors iš esmės ši iniciatyva tikrai sveikintina — skatina pilietiškumą, verčia keisti blogus įpročius, o ir Lietuvoje tapo bent truputį švariau.“
Verslas lieka verslu
Gyventojai tampa vis sąmoningesni, deja, vietos valdžia kol kas atsilieka. „Visuomenė noriai ima rūpintis savo aplinka, tačiau daugumai savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymas dar netapo prioritetine sritimi, — sako R.Špokas. — Deja, dažnai savo neveiklumą bandome pateisinti, o ne ieškoti sprendimų padėčiai ištaisyti.“
Atliekų tvarkymas — tai verslas, tačiau tam, kad šis verslas taptų pelningas, ypač kai kalbame apie komunalinių atliekų tvarkymą, reikalingas glaudus savivaldos ir verslo bendradarbiavimas, — sako R.Špokas. — Akivaizdu ir tai, kad dėl pasikeitusių atliekų tvarkymo užduočių, nuolat augančio visuomenės poreikio geresnei paslaugų kokybei ir plėtrai, šis verslas taip pat turėtų prisitaikyti prie esamos situacijos ir pagerinti savo veiklos efektyvumą, ypač užmiesčio regionuose.“
To, kad verslininkai pirmiausiai sieks pelno, o ne visuotinės naudos, bijomasi ir siekiant įgyvendinti komunalinių atliekų deginimo idėją. Deginant komunalines atliekas būtų išspręsta nemažai aplinkos ir oro taršos problemų, tačiau gyventojai netiki, kad pavyks kontroliuoti pelno siekiančias privačias įmones.
Deginimo idėjos genezė
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, jog atliekos turi būti perdirbamos, netinkamos perdirbti kitaip panaudojamos, kiek įmanoma mažiau jas šalinant. Taigi atliekų rūšiavimas ir jų perdirbimas yra svarbesnis prioritetas už atliekų deginimą, tiksliau sakant — naudojimą energijai gauti.
„Atliekų perdirbimo skatinimas yra vienas iš 2007-2013 m. laikotarpiu numatytų atliekų tvarkymo tikslų, kuriam pasiekti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatyti uždaviniai ir konkrečios priemones, — sako Ingrida Kavaliauskienė, LR Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėja. — Nemažos dalies atliekų neįmanoma perdirbti, tačiau jos turi energetinę vertę, todėl turi būti deginamos arba, tiksliau sakant, — panaudojamos energijai gaminti.“
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, kad energijai gauti turi būti naudojamos po komunalinių atliekų rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę atliekos.
„Remiantis Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planu, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune turi būti pastatytos kogeneracinės elektrinės, naudojančios netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas. Šiame plane taip pat numatyta, kad įvertinus poreikius ir galimybes, kogeneracinės elektrinės, naudojančios netinkamas perdirbti energetinę vertę turinčias komunalines ir kitas atliekas, statomos Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose. Tačiau, mano nuomone, numatytas planuojamų atliekų deginimo įmonių skaičius nereiškia, kad tiek jų ir bus pastatyta. Planuojami įrenginiai yra didelio pajėgumo ir labai brangūs, todėl reikia įvertinti tą faktą, kad įmonėms turi užtekti atliekų“, — sako I.Kavaliauskienė.
Vilniuje ir Klaipėdoje šie projektai jau pasistūmėjo, Kaune ir Panevėžyje kol kas tyla.
Specialistai pripažįsta, kad patikėti buitinių atliekų deginimo gamyklų statybą verslui, ko gero, nesinorėtų, jei nebūtų galimybės pasinaudoti ES parama. „Iš ES fondų iki 2013 m. planuojama finansuoti: biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimą ir atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių statybą, — aiškina I.Kavaliauskienė. — Šioms veiklos sritims numatyta skirti 450 mln. litų ES Sanglaudos fondo lėšų.“
Pasak Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėjos, tokie įrenginiai gamina šilumos ir elektros energiją, kurią galima parduoti — tokiu būdu atliekų deginimo projektas gali tapti patrauklus privatiems investuotojams.
Poveikis gyventojams
Europos šalių patirtis rodo, kad, pradėjus deginti buitines atliekas, jų tvarkymas gyventojams brangsta tris keturis kartus. Kaip bus Lietuvoje, lieka neaišku. Kol kas gyventojai susirūpinę ne kaina, o pačių deginimo įmonių statyba. Vilniečiai sunerimę, kad sostinėje gamykla planuojama ten, kur ir taip yra daug taršos šaltinių: nuotekų valymo įrenginiai, medicininių atliekų deginimo gamykla.
„Atliekų deginimo įmonėms yra taikomi griežti aplinkos apsaugos reikalavimai, — sako I.Kavaliauskienė. — Teisės aktais nustatyti reikalavimai tokioms įmonėms. Jas kontroliuoja aplinkos apsaugos pareigūnai. Be to, planuojant statyti atliekų deginimo įmonę, privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, tad tokios įmonės aplinkai tikrai nekenks.“
Gyventojų nerimą galima suprasti. Nuotekų valymo įrenginiai sostinėje nėra maloni kaimynystė, nors prieš jų statybą valdininkai bandė įtikinti gyventojus, kad viskas bu gerai. Vis dėlto, jei tai paguos, daugelyje Europos valstybių komunalinės atliekos yra deginamos. Daugiausia tokių įmonių yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Šveicarijoje.
