Vilniaus naktiniai klubai panašių nelaimių, kaip Permėje, nesibaimina – naujienų portalo 15min.lt kalbintų naktinių klubų atstovai teigė, kad pirotechnikos gaminių saugumo sumetimais nenaudoja.
„Pas mus viskas įrengta pagal ispanų reikalavimus. Gaisro atveju, būtume pasiruošę nuo pradžios iki galo“, – tikino naktinio klubo „Pacha Vilnius“ rinkodaros ir renginių vadovas Algis Gintautas. Jis aiškino, kad priešgaisrinis aliarmas yra įrengtas keliose naktinio klubo vietose, o gaisrininkus priešgaisrinė apsaugos sistema kviečia pati. „Klube yra keturi evakuaciniai išėjimai“, – sakė A.Gintautas.
Jis pabrėžė, kad pirotechnikos gaminiai klube „Pacha Vilnius“ nenaudojami saugumo sumetimais. „Naudojame nebent tortų žvakutes“, – šmaikštavo pašnekovas ir prisiminė, kad klubo gimtadienio proga vietoje fejerverkai buvo iškeisti į konfeti.
Kaip naktiniuose klubuose naudojami pirotechnikos gaminiai ir kaip klubų personalas yra pasiruošęs reaguoti gaisro atveju, yra pačių verslininkų reikalas.„Bėgti pasiruošę visi“, – šmaikštavo naktinio klubo „Havana Social Club“ viršininkas Linas Tracevskis, paklaustas, kaip jo vadovaujamas klubas pasiruošęs galimam gaisrui. Tačiau surimtėjęs L.Tracevskis paaiškino, kad jo vadovaujamame klube nenaudojami pirotechnikos gaminiai, atvira liepsna, o elektros laidų instaliacija tikrinama kiekvienais metais.
„Yra parengti evakuacijos planai, yra du evakuacijai skirti išėjimai“, – vardijo L.Tracevskis. Jis pabrėžė, kad kiekviena įmonė privalo laikytis saugos reikalavimų, todėl „Havana Social Club“ darbuotojai yra supažindinti su informacija, kaip reaguoti gaisro atveju. „Manau, kad jei žmonės yra protingi, bet kokiu atveju sureaguos tinkamai“, – sakė pašnekovas.
Svarbiausia – evakuacija
Kaip sakė Kęstutis Skrickis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros veiklos kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojas, išskirtiniai priešgaisrinės saugos reikalavimai naktiniams klubams nėra nustatyti. „Yra bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, kurių reikia laikytis“, – paaiškino jis.
K.Skrickis sakė, kad bene svarbiausias dalykas tiek naktiniuose klubuose, tiek kituose pastatuose, kuriuose vyksta masiniai žmonių susibūrimai, yra evakuacinis išėjimas. „Taip pat reikia, kad būtų gaisro gesinimo priemonės“, – vardijo pašnekovas. Jo teigimu, konkretūs priešgaisrinės saugos reikalavimai pastatams, patalpoms nustatomi juos apžiūrint.
Paklaustas apie fejerverkų naudojimą naktiniuose klubuose, K.Skrickis pažymėjo, kad patalpose galima naudoti tik pačius silpniausius pirotechnikos gaminius, kuriuose yra iki 3 gramų sprogstančio pirotechninio mišinio. „Nuo jo priklauso fejerverkų pavojingumas. Todėl logiška, kad patalpose galima naudoti tik silpniausius“, – sakė pašnekovas.
Atsakomybė tenka verslininkams
Tačiau, K.Skrickio teigimu, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas, tikrina tik tai, kiek naktinių klubų patalpos atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Esą tai, kaip naktiniuose klubuose naudojami pirotechnikos gaminiai ir kaip klubų personalas yra pasiruošęs reaguoti gaisro atveju, yra pačių verslininkų reikalas.
K.Skrickiui antrino Vilniaus savivaldybės, išduodančios leidimus naudoti pirotechnikos gaminius viešose vietose, Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas. Jo teigimu, savivaldybė kontroliuoja tik didelio galingumo pirotechnikos priemonių, kuriose bendras pirotechninio mišinio kiekis viršija 250 gramų, naudojimą atvirose vietose.
„Su renginio organizatoriais deriname vietą, kur bus šaudomi fejerverkai. Yra reikalavimai atstumui nuo pastatų, automobilių, žmonių susibūrimo vietų. O prižiūrėti kaip naudojamos pirotechnikos priemonės patalpose mums nepriklauso. Tai – organizatorių atsakomybė“, – sakė G.Tamošiūnas.
