Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas Vilniaus taboro problemą pavadino įsisenėjusia ir palygino su slibinu, kuriam kertant galvas šios vis atauga.
K.Lančinsko nuomone, problemas įmanoma spręsti tik žvelgiant į jas kompleksiškai: „Jeigu kalbėsime tik apie policines priemones – sulaikymą, vaikymą – jos iš esmės problemos nesprendžia: vienerius metus tuo nuolat užsiimdavo pareigūnai, tačiau tai buvo veiksminga kelis mėnesius.“ Jo teigimu, vėliau taboro gyventojai, nuolat patenkantys į teisėsaugos akiratį dėl narkotikų platinimo, išmoko prisitaikyti prie policijos grafikų.
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija Kirtimų romų taboro problemą nagrinėjo išvažiuojamojo posėdžio Vilniaus miesto savivaldybėje metu. Atstovai iš Vilniaus apskrities policijos komisariato, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento ir Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus pristatė priemones, taikomas siekiant spręsti narkomanijos ir socialines problemas.
Šalia narkotikų platinimo, atkreiptas dėmesys ir į romų integravimo, švietimo, vaikų išsilavinimo ir teisių problemas.
Posėdyje pripažinta, jog kai kurios taikomos priemonės nėra veiksmingos. Kultūros ministerijos tautinių mažumų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško abejojo, ar tikslinga taboro gyventojų informavimui rinktis lankstinukus: „Romų bendruomenė yra mažai raštinga ir nekalba lietuviškai, todėl lankstinukai, kaip informavimo priemonė, nėra efektyvi.“
Gyvenamąją vietą Vilniaus tabore yra deklaravę 500 žmonių, tačiau nuolat ten gyvenančių yra maždaug 100 mažiau. Iš jų 231 gyventojas – vaikas. Iš 30 šiuo metu bausmę atliekančių taboro gyventojų 23 yra moterys.
