Prieštaringai vertinamo praėjusio amžiaus lietuvių diplomato ir karininko vardo alėją Gedimino kalno papėdėje pervadinti nuspręsta dėl jo deklaruotų antisemitinių pažiūrų, tačiau tai sukėlė dalies oponentų, vertinančių K.Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą.
Už alėjos pervadinimą balsavo 21, prieš – 16 politikų, vienas susilaikė. Sprendimo nepalaikė „valstiečiai“, Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovai bei mero Remigijaus Šimašiaus koalicijos partneriai konservatoriai.
R.Šimašius sako, kad K.Škirpos antisemitinė pozicija yra „visiškai aiški“.
„Jei norime džiaugtis ir didžiuotis tuo, kad miestas yra atviras ir pagarbus visiems žmonėms, negalime rodyti išskirtinių pagarbos ženklų tiems, kuris sakė: pasinaudokime proga ir atsikratykime visais žydais, sukurkime jiems tvankią atmosferą, kad jie net nepagalvotų, jog Lietuvoje gali teises turėti. Tai yra jo žodžiai, kurių jis niekada neišsižadėjo, nors mirė laisvoje Amerikoje“, – žurnalistams dar prieš posėdį kalbėjo sostinės meras.
Priešindamiesi politikų sprendimui, keliolika vilniečių susirinko prie savivaldybės ragindami klausimo nesvarstyti. Jie kvietė įvertinti K.Škirpos indėlį nepriklausomos valstybės kūrimui ir įtvirtinimui, ypač faktui, kad jis 1919 metų sausio 1 dieną su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę. Būtent dėl to sostinės politikai pasiūlė gatvei Trispalvės pavadinimą.
„Melas“, „gėda“, „NKV sukurtas šmeižtas“, – tokiomis replikomis R.Šimašiaus kalbą pasitiko protestuotojai.
Vienas tarybos posėdžio metu aktyviai nuomonę reiškusių protestuotojų apsaugos buvo išvestas iš salės.
Lietuvos laisvės sąjunga (LLS, liberalai) ragino padaryti pertrauką svarstant šį klausimą, kol bus atlikti išsamūs istoriniai tyrimai Vokietijos archyvuose dėl K.Škirpos, taip pat suorganizuoti miestiečių apklausą dėl gatvės pervadinimo, tačiau politikai tam nepritarė.
„Ieškau kompromiso, kad mes ne supriešintumėme vienas kitą, o suartintumėme (...), prašau gerbiami kolegos balsuoti dėl pertraukos svarstyme“, – sakė partijos vadovas Artūras Zuokas.
Jis lygino K.Škirpą su kitomis istorinėmis asmenybėmis, pavyzdžiui, karaliumi Mindaugu, didžiuoju kunigaikščiu Vytautu, prezidentu Antanu Smetona, šie, anot A.Zuoko, žiūrint iš šių dienų perspektyvos, taip pat buvo „kontroversiški“.
Reikšdamas nepasitenkinimą sprendimu salę paliko LLS (liberalų) frakcijos seniūnas Žilvinas Šilgalis.
Konservatorė Paulė Kuzmickienė priminė, kad politikas, visuomenininkas, laisvos kariuomenės kūrėjas K.Škirpa „irgi buvo žmogus“, o jo sprendimas priešintis okupacijai tuo metu buvo „kur kas sudėtingesnis, nei šiandien įstoti į Šaulių sąjungą“.
„Bet negalime negirdėti ir tų žodžių, kurie nuskambėjo, kurie vertinami nevienareikšmiai, su kontroversija, negalime to nematyti ir užsimerkti, jei kalbame apie toleranciją, dėl to man asmeniškai K.Škirpa yra tragiško likimo visuomenės, politinis, Lietuvos valstybės veikėjas“, – sakė ji.
„Negaliu šiandien jo vadinti herojumi dėl kontroversijos, tačiau tuo pačiu negaliu pritarti šios alėjos pervadinimui“, – tvirtino politikė.
Siūloma lentelė apie K.Škirpos indėlį nepriklausomybei
Alėjos pervadinimo iniciatorius, Lietuvos žydų bendruomenės atstovas ir R.Šimašiaus bendražygis taryboje Renaldas Vaisbrodas sako, kad klausimas yra „labai skaudus“, nes jo vadovaujamo Lietuvių aktyvistų fronto atsišaukimai galėjo paskatinti antisemitines nuotaikas.
„Kazys Škirpa, kaip asmuo, vadovavęs Lietuvių aktyvistų frontui, prisidėjo prie antisemitizmo iškilimo į politinį lygmenį. Tai yra priežastis, dėl ko buvo teiktas pasiūlymas pakeisti K.Škirpos alėjos pavadinimą į tokį, kuris vienytų, telktų“, – sakė jis.
R.Vaisbrodas tvirtino, kad pervadinus alėją numatyta pakabinti informacinę lentelę, pažyminčią ir šį K.Škirpos žygdarbį.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) išvadoje K.Škirpos veikla Antrojo pasaulinio karo metais vertinama nevienareikšmiai. Teigiama, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K.Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
Dėl aiškaus K.Škirpos asmenybės vertinimo nesutaria ir kiti istorikai.
