Savivaldybės specialistams miesto taryba skyrė 1 mln. Lt, už kuriuos iki metų pabaigos turi būti parengtas Specialusis transporto infrastruktūros planas. Šiame dokumente bus apsvarstytos galimybės ir pateikti pasiūlymai, kaip palengvinti miesto eismą. „Niekas neabejoja, kad intensyvaus eismo problemą reikia spręsti, ir mieste tikrai turėtų atsirasti nauja transporto rūšis“, – „15min“ sakė savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Henrikas Mackela.
Kol kas įvardijami 3 konkretūs pasiūlymai – mieste galėtų atsirasti oro gondolos, metro arba tramvajai. Šiems planams įgyvendinti reikėtų milijardinių lėšų. „Nė vienas projektas neneša ekonominės naudos, o pinigų nėra. Valstybė padėti taip pat negali, o iš Europos Sąjungos jau gavome lėšų aplinkkeliams“, – konstatavo savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas. Pašnekovas nesiryžo prognozuoti, kada būtų galima vieną iš projektų pradėti įgyvendinti.
Kiek savivaldybė lėšų „išmetė į balą“ ankstesnėms šių transporto rūšių studijoms, niekas jau nebesuskaičiuoja.
Idėja mieste įdiegti metro arba tramvajų nėra nauja. 1987-aisiais Ukrainos specialistai atliko studiją dėl metro galimybių. Prieš 20-metį buvo patarta mieste paleisti tramvajus, tačiau planai taip ir liko planais.
„Šiandien niekas neabejoja, kad kažką daryti reikia. Gerai, kad vėl daromi tyrimai, lieka tikėtis, kad bus kažko imtasi. Daug kalbama, kokios rūšies transporto reikėtų, tačiau tai tik pavienių specialistų nuomonės be skaičiavimų. Išsamus tyrimas bent jau padės susidaryti realų miesto eismo vaizdą“, – sakė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius.
Apkrovos didėja
Šiuo metu labiausiai sostinėje transportu apkrauta yra Narbuto gatvė ir maršrutas Stotis-Santariškės. „Čia keleivių srautas siekia apie 6 tūkst. žmonių per valandą. Autobusai gali pervežti 3 tūkst. per valandą. Atitinkamai tramvajus galėtų pervežti 10-15 tūkst., o metro - 50 tūkst. keleivių per valandą“, – suskaičiavo Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Miestų statybos katedros docentas Gražvydas Paliulis. Specialistas abejojo, ar siūlomos naujos transporto priemonės mieste pasiteisins. „Metro būtų visiškai nuostolingas dėl per mažo srauto, o tramvajai sunkiai laviruotų senamiesčio gatvėmis. Tramvajų nebent būtų galima paleisti Laisvės prospektu“, – samprotavo G.Paliulis.
Tramvajus prieš metro
Transporto specialistai už dvi galimas alternatyvas miesto viešajam transportui – tramvajų arba metro. „Metropolitenas išspręstų daugelį problemų, o investicijų būtų galima ieškoti užsienyje“, – pasakojo VšĮ „Vilniaus metro“ vadovas Artūras Vinckevičius. Pagal įstaigos siūlomą modelį, verslininkai šalia metro trasos galėtų statyti verslo centrus ar kitaip vystyti teritorijas. „Mūsų skaičiavimais, verslui investicijų atsiperkamumas būtų 12-15 proc.“, – dėstė A.Vinckevičius.
Skaičiuojama, kad 5 km ilgio metro trasai nutiesti reikėtų apie 1,2 mlrd. Lt, o šio ruožo statybos užtruktų 3-5 metų. „Tokios sumos yra pražūtingos. Tramvajams paleisti reikėtų apie 850 mln. Lt, todėl jiems teikiama pirmenybė. Tačiau vargu, ar artimiausiais metais apskritai ką nors pradėsime“, – sakė savivaldybės administracijos vadovas G.Paluckas.
2006-aisiais miesto taryba tramvajaus projektą buvo priskyrusi prioritetinėms sritims, tačiau, pasikeitus valdžiai, projektas buvo numarintas.
Nuošalyje paliekamas ir oro gondolų bei elektrinių-automatinių taksi sumanymas. „Vilnius neturėtų tapti bandymų lauku. Eismo problemai spręsti reikia patikrintų sistemų“, – teigė V.Antanavičius.
