Prie turgaviečių kone kasdien išsirikiuoja kelios dešimtys nelegalių prekeivių, siūlančių ne tik daržovių ar pieno produktų, bet ir nelegaliai į šalį įvežtų tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, vaistų. Vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus Teisės pažeidimų tyrimo grupės vyresnysis specialistas Vladimiras Jankoit pastebėjo, jog sunkmečiu nelegalių prekeivių skaičius dar labiau išaugo.
Akivaizdu, kad jie eilėmis nesirikiuotų, jei nebūtų paklausos. „15min“ įsitikino, jog nelegalūs prekybininkai, parduodantys maisto ir kitus produktus pigiau, palyginti su kainomis pačiame turguje, sulaukia pirkėjų dėmesio.
Policija ir turgų valdytojai tvirtina, kad atsiraitoję rankoves kovoja su mokesčių nemokančiais ir higienos normas pažeidžiančiais prekybininkais, tačiau norimų rezultatų nepasiekia.
„Yra ir tokių žmonių, kuriems už nelegalią prekybą skirtos baudos jau yra pasiekusios ir kelias dešimtis tūkstančių litų. Tačiau jie turto neturi, o valgyti reikia, tad ir vėl prekiauja turgaus pašonėse“, – pasakojo Kalvarijų turgavietę dažnai tikrinantis pareigūnas Juozas Učkuronis.
„15min“ apsilankė sostinės Halės turguje, kur prie turgaus vartų ir šalia esančios parduotuvės būriavosi kelios dešimtys garbaus amžiaus prekeivių, siūlančių prekių praeiviams.
„Gal sūrio iš saldaus pieno? Labai skanus ir prie kavos tinka. O gal pieno?“ – nieko nelaukdama ėmė siūlyti viena moteriškė. „Ateikite pas mus“, – iš kitos pusės kvietė jau kita, siūlydama paragauti varškės.
Lyginant kainas turguje ir už jo ribų paaiškėjo, kad jos skiriasi perpus ir dar daugiau. Pavyzdžiui, už česnako galvutę moteriškė prie Halės turgaus prašė 1 Lt, o turguje panašaus dydžio ši daržovė kainavo 2-2,5 Lt. 0,5 kg varškės atitinkamai kainavo 2,5 Lt ir 4 Lt. Lietuviškų obuolių kg prie turgaus – 1 Lt, o turguje – 2 Lt. Tiesa, nelegalūs prekeiviai neturi svarstyklių.
Kalvarijų turgaus pašonėje vakar aptikome tik keletą asocialių asmenų, prekiaujančių neaiškiomis prekėmis.
Tarnyba nusiplauna rankas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška tikino, jog ši tarnyba nelegalių prekeivių netikrina. „Jei atlikdami patikrinimą turguje pastebime nelegalių prekeivių, kviečiame policiją, kuri turi gaudyti nelegalus“, – sakė G.Čereška.
Paklaustas, kas turėtų prisiimti atsakomybę tuo atveju, jei žmogus apsinuodytų nelegaliai pirktu maistu, G.Čereška buvo kategoriškas: „Tai tik paties pirkėjo kaltė. Norėdamas įsitikinti, ar maisto produktai tikrai kokybiški, pirkėjas turi teisę reikalauti, jog pardavėjas parodytų savo ūkininko ar sodininko pažymėjimą, ekologiško ūkio sertifikatą ar bent verslo liudijimą.“
Policija tik išgąsdina
Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Juozas Učkuronis tikino, kad Kalvarijų turgavietė, kuri patenka į komisariato teritoriją, yra tikrinama mažiausiai 2 kartus per savaitę. „Tyrimus vykdo uniformuoti ir neuniformuoti pareigūnai. Uniformuoti pareigūnai dažniausiai atlieka prevencinę veiklą – pamatę policininko uniformą nelegalūs prekeiviai puola slėptis. Kai patikrinimus vykdo neuniformuoti pareigūnai, tenka pasikviesti ir kitų komisariatų darbuotojų, nes mūsiškius pažeidėjai jau atpažįsta ir iš veidų“, – pasakojo J.Učkuronis. Jo tvirtinimu, dažniausi pažeidimai – prekyba tabako gaminiais, alkoholiu. „Šiemet pačioje Kalvarijų turgavietėje išaiškinome du atvejus, kai buvo nelegaliai prekiaujama pneumatiniais ginklais“, – sakė J.Učkuronis.
Jei nelegalūs prekeiviai stovėtų vidury miesto, vargu ar kas iš jų pirktų, o prie turgaus jie prisidengia prekyviete.
Vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus specialistas V.Jankoit tikino, jog nelegalius prekeivius sunku pričiupti, nes vos pamatę policininką jie kaipmat sprunka.
„Per šiuos metus iš viso išaiškinome 24 neleistinos prekybos viešoje vietoje atvejus. Tačiau tai nėra toks pažeidimas kaip, pavyzdžiui, vagystė, todėl jam neskiriama tiek dėmesio“, – neslėpė V.Jankoit. Jo tvirtinimu, svarbiau užtikrinti, jog prekyba nevyktų, o ne sugauti nusikaltėlius ir skirti jiems 20-100 Lt baudą. „Negerai, kai nuo žemės prekiaujam maisto produktais ar nepatikrintais pieno gaminiais. Taip pat seniūnijos netenka lėšų, kurios gali būti surenkamos už prekybos licencijas. Tačiau mes neturime tiek pajėgų, jog prie kiekvieno turgaus pastatytume po pareigūną, kuris baidytų nelegalius prekeivius“, – sakė V.Jankoit.
Turgaus kontrolierių nebijo
Bendrovės „Kalvarijų turgus“ direktorius Audrius Barauskas tvirtino, kad turgaus kontrolieriai vaiko nelegalius prekeivius iš turgaus pašonių, tačiau šie nelabai bijo. „Tai jau nebėra turgaus teritorija, todėl jie neprivalo mūsų klausyti. O jei ir išsilaksto, tik tam kartui ir apėję ratą vėl sugrįžta“, – pasakojo A.Barauskas. Jo tvirtinimu, tik pajutę nuolatinę kontrolę, nelegalūs prekeiviai nustotų prekiauti.
„Jei nelegalūs prekeiviai stovėtų vidury miesto, vargu ar kas iš jų pirktų, o prie turgaus jie prisidengia prekyviete. Paprastai žmonės net neįtaria, jog tai nelegalūs turgaus prekeiviai“, – sakė A.Barauskas. Jo teigimu, turguje išsipirkti prekystalį nėra labai brangu, tačiau nelegalūs prekeiviai, kurių dauguma garbaus amžiaus arba asocialūs asmenys, to nepageidauja.
„Jei žmogus pardavinėja kibirą uogų ar kelis litrus pieno, tai prekystalis gali jam kainuoti ir vos 2 Lt. Tačiau paprastai tokiems prekeiviams svarbus kiekvienas centas“, – kalbėjo A.Barauskas.
Halės turgavietės direktoriaus pavaduotojas Viktoras Konovalovas tvirtino, jog pastaruoju metu nelegalūs prekeiviai persikraustė nuo turgaus pasienių prie greta esančios parduotuvės „Maxima“. „Radome gal ir ne visai legalų metodą, bet jis padėjo prekeivių atsikratyti. Tiesiog paimdavome pardavėjų krepšius, juos nusinešdavome pas save ir leisdavome atsiimti tik 16 val., kai baigia dirbti turgus“, – pasakojo V.Konovalovas.
