Sutapimas, tačiau būtent tuo metu, kai Vilniuje stovėjo ir prorusiškų veikėjų raudonais gvazdikais „puoštas“ Ukrainos kariuomenės sunaikintas rusų tankas T-72B, savita forma tokia akcija pasiekė ir Klaipėdą.
Memoriale demontuoto buvusio penkiakampės žvaigždės formos vadinamosios amžinosios ugnies įrenginio vietoje iš skaldos suformuota nauja penkiakampė žvaigždė, o jos spinduliai apdėti raudonžiedėmis gėlėmis ir žvakėmis.
„Akivaizdu, kad net pašalinus kardo paminklą, sovietinių karių skulptūras, nuėmus propagandines lentas ir išardžius penkiakampę žvaigždę, ši vieta ir toliau liko sakraline tam tikrai Klaipėdos bendruomenės daliai, kuriai ji buvo svarbi. Raginčiau be reikalo nekurstyti įtampos visuomenėje židinio, nesiekti konfrontacijos ir provokacijų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė kadenciją baigiantis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Žinomas visuomenininkas ir paramos Ukrainai organizatorius, klaipėdietis Aurimas Mockus po tokių saviraiškos priemonių pasiūlė apskritai demontuoti viską, kas memoriale liko.
„Pašalinkime tada ir tas atminimo lentas, visą erdvę pertvarkykime taip, kad nebūtų kur dėti gėlių, nesiformuotų šiukšlynas su kažkokia penkiakampe žvaigžde.
Gali būti ir informacinė-istorinė lentelė kur nors kampe“, – siūlė A.Mockus.
Raudona paralelė
Minint Rusijos Federacijos karinės invazijos Ukrainoje metines, trofėjinis ukrainiečių karių sunaikintas Rusijos tankas nuo vasario 24 d. iki kovo 16 d. buvo eksponuojamas sostinėje, šalia Katedros aikštės.
Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, šis fronte Ukrainoje pamuštas tankas buvo ukrainiečių simbolinė padėka toms šalims, kurios aktyviai rėmė ir remia Ukrainą.
Per šį laikotarpį įvyko nemažai nutikimų, daug apkalbų ir rietenų. Pastačius tanką, po kelių dienų prorusiškai nusiteikę asmenys ant jo ėmė vienas po kito dėti raudonžiedžius gvazdikus. Kilo muštynės, o apžvalgininkai įtarė gerai organizuotą akciją visoje Europoje, mat gvazdikus ant trofėjinių tankų tuo pačiu metu dėjo ir Berlyne, Rygoje, Taline.
Klaipėdoje tanko nebuvo, tačiau savotiška išraiškos forma tapo memorialas (Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta) Skulptūrų parke.
Toje pačioje vietoje, kurioje buvo raudono granito žvaigždė (dabar šis plotas išklotas akmens skalda), radosi iš skaldos suformuota panašaus dydžio penkiakampė žvaigždė. Jos spinduliai buvo apdėti gėlėmis ir penkiomis žvakėmis.
Kad gėlės neštos iki kovo 15-osios, bylojo po šviežiai padėtomis raudonžiedėmis rožėmis esantys jau nuvytusių gėlių likučiai. Improvizuotos žvaigždės centre – iš gėlių suformuota širdis.
Raudonos spalvos žiedais apkarstytas buvo ir betoninis postamentas, ant kurio stovėjo viena iš bronzinių Raudonosios armijos karių skulptūrų.
Taigi, galima įtarti, jog visi šie elementai atsirado būtent tuo pačiu metu, kaip ir provokacijos prie pamušto rusų tanko Vilniuje bei kituose miestuose.
Kitos progos nebuvo: rusakalbių diaspora Klaipėdoje paprastai memorialą lanko, neša gėles jiems svarbių švenčių metu: gegužės 9-ąją, menamo Klaipėdos išvadavimo dieną – sausio 28-ąją.
Virsta šiukšlynu
Šio mėnesio antrąją dekadą kelis kartus apsilankius sovietiniame memoriale Skulptūrų parke pastebėta ir dar viena tendencija: ši paveldosauginė vieta virsta šiukšlynu.
Glėbiais atnešamos gėlės nuvysta ir nėra išgabenamos į šiukšlių konteinerius: jos mėtosi arba ant grindinio, arba yra tiesiog sukrautos į krūvą, padėtos prie pačios garbingiausios šio memorialo vietos: žuvusių karių panteono su granito plokštėse iškaltomis pavardėmis.
Gana makabriškai atrodo šiukšlių krūva šalia iškalto lozungo „Mane jūs jausite darbe, kovoj, ir pergalės aš vėliavoj šlamėsiu“. Daug kur mėtosi stikliniai sudegusių žvakių indai, kurie dergia virš panteono pasodintą gėlyną.
Netrūksta ir tuščių degtinės butelių, sumestų čia pat, už Skulptūrų parką rekonstruojančų darbininkų pastatytos tvoros.
„Vakarų ekspresui“ kovo 21-ąją raštu susisiekus (bei nusiuntus nuotraukas) su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, gautas toks atsakymas.
„Klaipėdos miesto savivaldybei demontavus sovietinius reliktus, buvo nuspręsta organizuoti projekto idėjos konkursą šios vietos sutvarkymo idėjai pateikti.
Šiuo metu konkursas jau vyksta, pasiūlymų laukiama iki balandžio 20 d., laikotarpis projektiniams sprendiniams pateikti bus ne trumpesnis nei pusė metų, bus atsižvelgiama į idėjos sudėtingumą, o vėliau seks jos įgyvendinimas“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.
Esą kol laukiama didesnių kokybinių pokyčių, teritorija taip pat yra miesto prižiūrima ir šiuo metu sutvarkyta.
Tačiau tokia pozicija, panašu, neįtikino mero V.Grubliausko, kurio manymu, besikaupiančias šiukšles memoriale reikėtų kuopti ne du kartus per savaitę, o dažniau.
„Galbūt net kasdien, jei jau neša ir neša tas gėles, žvakes. Manau, ir pačiai bendruomenei, kuriai svarbi ši vieta, ją laiko sakralia, turėtų rūpėti prižiūrėti aplinką, nepalikti glėbių nuvytusių gėlių tiesiog po įamžintų karių plokštėmis.
Na, o tie, kurie neša ir deda gėles ant dirbtinai suformuotos penkiakampės žvaigždės, akivaizdžiai užsiima provokacija.
Ar būtina dar aštrinti ir taip sudėtingą situaciją? Artėjant gegužės 9-ajai, kai Rusija švenčia pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną, tų gėlių ir žvakių tik daugės“, – svarstė Klaipėdos meras.
Siūlo kalbėtis
Naujai išrinktas Klaipėdos meras (pareigas pradės eiti nuo balandžio 21-osios – aut. past.) Arvydas Vaitkus „Vakarų ekspresui“ taip apibūdino susiklosčiusią situaciją.
„Pirmiausiai vienareikšmiškai sutinku, kad toje vietoje betvarkės negali būti. O dėl tos penkiakampės žvaigždės su raudonžiedėmis gėlėmis suformavimo... Reikia kalbėtis su bendruomene. Aš dar prieš demontuojant memorialo elementus sakiau, jog pirmiau reikėjo žmonėms parodyti, kaip atrodys ta vieta po rekonstrukcijos.
Manau, jei būtų pirmiau buvusi paruošta naujosios erdvės vizualizacija, gal ir tų aistrų būtų mažiau“, – svarstė jis.
Politikas akcentavo, kad karių kapines saugo Ženevos konvencija, kuri įpareigoja gerbti jos teritorijoje palaidotas karo aukas.
„Tai, kas palaidota – šventa, negalima tyčiotis iš tų, kurie žuvo kare“ – teigė A. Vaitkus.
Remiantis oficialiais Kultūros paveldo departamento pateikiamais duomenimis, memoriale Simono Daukanto g. buvo palaidota beveik 700 1944-1947 metais žuvusių karių, tarnavusių sovietų kariuomenės sausumos daliniuose ir Baltijos kariniame jūrų laivyne.
„Vakarų ekspresui“ Klaipėdos universiteto istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas teigė, jog paveldosaugininkų įvardijamas skaičius yra gana tikslus.
„Sovietmečiu duomenis rinko ir registravo vojenkomatas (karinis komisariatas). 1991 m. jo sudarytame Klaipėdos karių kapinėse palaidotųjų sąraše yra 690 pavardžių. Šis sąrašas vėlyviausias (tokių yra ir daugiau).
Pagrindinis klausimas turbūt yra, kiek iš tų, kurių paskutinio poilsio vieta sovietiniuose kariniuose dokumentuose buvo susieta su Klaipėdos karių kapinėms, čia iš tiesų palaidota.
Atsakyti į šį klausimą be papildomų tyrimų neįmanoma. Ir net jei tokie tyrimai būtų atlikti, šiandien sunku prognozuoti, ar jie atsakytų į visus klausimus; galbūt tik leistų maksimaliai patikslinti kažką“, – teigė V.Safronovas.