Šis raginimas susijęs su Rusijos teisėsaugos bandymu atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
„Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais paklausę Lietuvos valdžios raginimo atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina šiuo metu nevykti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui“, – teigiama pirmadienį išplatintame VSD pranešime.
Buvusius šaukiamojo amžiaus jaunuolius būti atsargius ragina ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos Federacija po 24 metų perėmė ir atnaujino bylą, kuri buvo pradėta jau žlugusios SSRS.
Rusijos veiksmai rodo, kad gali būti bandoma kerštauti – arba dėl Lietuvos sėkmingai tęsiamo tyrimo Sausio 13-osios byloje, arba dėl Lietuvos griežtų pozicijų Rusijos atžvilgiu
„Buvo gautas Rusijos Federacijos teisinio bendradarbiavimo prašymas dėl konkretaus žmogaus, kurį prašoma apklausti. Manome, kad panašių prašymų gali būti ir daugiau. Norime įspėti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis prieš vykdamas į šią kaimyninę valstybę turėtų prisiminti, ar jam kažkada yra tekę susidurti su sovietų teisėsauga, nes gali būti, kad tokių prašymų ar paieškų dėl mūsų piliečių, praeityje tarnavusių TSRS armijoje ar turėjusių kitokių, net neesminių problemų su TSRS teisėsauga, gali atsirasti ne vienas“, – pranešime spaudai cituojamas A.Paulauskas.
Anot jo, tokie Rusijos veiksmai rodo, kad gali būti bandoma kerštauti – arba dėl Lietuvos sėkmingai tęsiamo tyrimo Sausio 13-osios byloje, arba dėl Lietuvos griežtų pozicijų Rusijos atžvilgiu.
Kaip informavo BNS, Lietuvos generalinė prokuratūra iš Rusijos sulaukė teisinės pagalbos prašymo dėl Lietuvos piliečio, kuris atsisakė tarnybos sovietų kariuomenėje.
„Toks teisinės pagalbos prašymas gautas. Kadangi ši veika, kuri Rusijoje pripažįstama kaip nusikalstama, Lietuvoje nėra nusikalstama veika, teisinės pagalbos prašymas nebus sprendžiamas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.
Atskleisti daugiau bylos detalių Generalinė prokuratūra atsisakė.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai
Rusijos baudžiamasis persekiojimas gresia tiems Lietuvos piliečiams, kurie paraginti Lietuvos valdžios po 1990 metų kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės arba atsisakė joje tarnauti.
Dalis tokių jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į sovietų armijos karinius dalinius, dalis nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, keli jaunuoliai, sovietų armijos atstovų persekiojami, žuvo, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais, patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti išvengė sovietų armijos represijų slapstydamiesi.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius – iš jų 21 jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano sritį, kiti 46 – sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą.
Audrius Butkevičius: bylos neturėtų perspektyvos
Buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius „Žinių radiją“ patikino, jog tarnybos išvengusiems žmonėms nevertėtų nerimauti.
„Rusija neturi jokių tarptautinės teisės mechanizmų padaryti poveikį šiems žmonėms. Daugiausia, ką ji gali padaryti – tai iškelti jiems bylas Rusijoje. Ir kaip sakiau, tai būtų spaudimo priemonė Lietuvos valdžiai. Lietuvos ir Europos teritorijoje tiems žmonėms niekas negresia“, – sakė A.Butkevičius.
Mūsų skaičiavimais, kai Lietuvoje buvo priimtas Krašto apsaugos prievolės įstatymas, tokių žmonių buvo apie 8 tūkst.
Pašnekovo teigimu, tokių pabėgusių žmonių buvo žymiai daugiau. Krašto apsaugos ministerija mini tik tuos, kurie registravosi prie Aukščiausiosios Tarybos vykusioje komisijoje.
„Mūsų skaičiavimais, kai Lietuvoje buvo priimtas Krašto apsaugos prievolės įstatymas, tokių žmonių buvo apie 8 tūkst. Nes jų tėvai patys vykdavo į karinius dalinius, grobdavo savo vaikus ir veždavo į Lietuvą, kiti patys bėgo į Lietuvą, kiti likdavo buvusioje SSRS teritorijoje ir grįžo tik po kelerių metų“, – pasakojo A.Butkevičius.
Vis dėlto, jeigu Maskva nuspręstų šiems žmonėms iškelti baudžiamąsias bylas savo teritorijoje, pašnekovo teigimu, tai neturėtų teisinės perspektyvos.
„Tokiems žmonėms būtų nerekomenduojama vykti į Rusiją. Tačiau teisiniu požiūriu tokios bylos neturėtų jokios perspektyvos“, – patikino A.Butkevičius.
