Vasaros laikas atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. nakties. Jis įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžiai sukami viena valanda į priekį.
Taip daroma nuo 2003-ųjų. Keletui metų ši praktika buvo atšaukta, o Lietuva „perkelta“ į tą laiko juosta, kurioje geografiškai yra Vokietija, Belgija, Prancūzija ir dauguma kitų Vakarų Europos šalių, bet galiausiai to atsisakyta.
Laikas rudenį ir pavasarį keičiamas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi ne tik Europos Sąjungos narės, bet ir daugelis kitų šalių.
Pirmasis idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jis buvo įsitikinęs, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį išlošiama papildoma šviesi vakaro valanda.
Nors sezoninį laiką taiko dešimtys valstybių, iki šiol nesutariama, ar energijos taupymo sumetimais verta daryti žalą sveikatai. Mat daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad dauguma gyventojų būtų linkę nustoti sukioti rodykles.
Europos Komisija, rengdama ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams, anksčiau teiravosi, ar ES narės norėtų atsisakyti laiko keitimo, tačiau tokio noro nepareiškė nė viena ES valstybė.
