Statistikos departamentas paskelbė naujus duomenis apie gyventojų ir emigrantų skaičių. Galima pasidžiaugti tuo, kad emigravusiųjų skaičius mažėja ir beveik pasiekė 2009-ųjų lygį. Pernai iš šalies emigravo 41 100 žmonių. Palyginimui – 2010-aisiais emigravo net 83 157.
Visose šalies apskrityse ir savivaldybėse gyventojų skaičius šių metų pirmoje pusėje bent po truputį mažėjo, išskyrus Kauno rajono savivaldybę, kurioje per metus padaugėjo 310 gyventojų; Neringos savivaldybę, kuri taip pat pagausėjo 78 gyventojais. Nežymiai pagausėjo ir Klaipėdos r. savivaldybė – 35 žmonėmis. Sostinė taip pat pagausėjo – beveik 4000 gyventojų, nors Vilniaus rajonas tuo pasigirti ir negali.
Probleminiais miestais šalyje išlieka Alytus, Šiauliai, Panevėžys. Kaunas ir Klaipėda pamažu irgi netenka gyventojų.
Pavyzdžiui, Alytuje per metus sumažėjo daugiau nei tūkstančiu dviem šimtais žmonių. Dabar mieste beliko 57 281 gyventojas.
Dėl šios priežasties, kaip ir dėl to, kad keliais šimtais gyventojų pamažėjo Lazdijų rajono savivaldybė, Alytaus apskritis per metus neteko netoli 3000 gyventojų. Jų dabar liko 152 139.
Daug prarado ir Kauno apskritis – beveik 7000 gyventojų. Dabar apskrityje jų yra 592 816. Vien Kauno miestas prarado beveik 4000 gyventojų per metus. Kaune šiuo metu gyvena 306 888 žmonės.
Klaipėdos apskritis per metus neteko beveik 3000 gyventojų – panašiai kaip Alytaus apskritis. Tačiau Klaipėdos apskritis didesnė, joje dabar gyvena 331 553 žmonių. Daugiau nei pusantro tūkstančio gyventojų prarado vien Klaipėdos miesto savivaldybė. Šilutės rajono savivaldybė neteko daugiau nei 800 žmonių. 43 218 gyventojų dabar turinčiai savivaldybei tai didelis praradimas.
Panevėžio apskritis sumažėjo beveik 4000 gyventojų – iki 242 340. Pats Panevėžys jų prarado daugiau nei tūkstantį – gyventojų liko 97 343.
Šiauliai neteko daugiau nei 1000 žmonių. Jei tai tęsis, greitai Šiauliuose liks mažiau nei 100 000 gyventojų ir miestas gali prarasti didmiesčio statusą.
Stipriai traukėsi Šiaulių apskritis ir per metus neteko gerokai per 5000 gyventojų. Jų apskrityje beliko 290 471. Šiaulių miestas neteko daugiau nei tūkstančio žmonių. Jei tokia tendencija tęsis, greitai Šiauliuose liks mažiau nei 100 000 gyventojų ir miestas gali prarasti didmiesčio statusą. Su tokia problema dukart buvo susidūręs Panevėžys. Kol kas Šiauliuose gyvena 106 470 žmonių.
Tauragės apskritis irgi neturi kuo pasigirti – per metus joje liko 2000 gyventojų mažiau. Dabar apskrityje gyvena panašiai žmonių, kiek Šiaulių mieste.
Marijampolės apskrityje gyventojų sumažėjo beveik 3000 – iki 156 455. Vien Marijampolės miestas ir rajonas neteko tūkstančio gyventojų.
Telšių apskritis prarado daugiau nei 2000 gyventojų. Joje beliko 147 728. Utenos apskrityje gyventojų sumažėjo beveik 1400. 145 760 gyventojų turinčiai apskričiai, kaip ir Telšių, tai nemenkas praradimas. Sparčiausiai gyventojų iš Utenos apskrities mažėjo Utenos rajone ir Visagino savivaldybėje.
Vienintelė Vilniaus apskritis gali pasigirti kukliu laimėjimu – nuo 805 915 iki 806 308 padidėjusiu gyventojų skaičiumi. Vilniaus mieste jų pagausėjo beveik 4000, tačiau šį pagausėjimą sumenkino mažėjantis gyventojų skaičius kitose apskrities savivaldybėse.
