„Ši vieta nėra idealiai saugi, tačiau ji vertintina. Apskritai, uostas, saugumo požiūriu, yra kur kas jautresnė vieta nei būtų Būtingė“, – teigė jis.
Klaipėdos savivaldybės penktadienį bus prašoma pritarti suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalo statybų ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo programai.
Poveikio vertinimas bus atliekamas dviems teritorijoms: tiek Būtingei, tiek Kiaulės Nugaros salai. Tačiau apie tai, kad terminalas galėtų stovėti Būtingėje beveik nebekalbama. Jau anksčiau skelbta, kad terminalas Būtingėje atsieitų žymiai brangiau.
Brangiausias pinigėlis
SDG laivas-saugykla, kurio statybomis rūpintis parinkta Norvegų kompanija „Hoegh LNG“, turėtų stovėti prie Kiaulės Nugaros salos uosto akvatorijoje. Plaukiojančios saugyklos ilgis – 300 m, plotis – 46 m, grimzlė – 12,5 m. Anot specialistų, įvesti tokį laivą į uostą neturėtų kilti problemų.
Laivas-saugykla galėtų talpinti apie 170 tūkst. kubinių metrų dydžio. Maksimaliai per parą būtų galima išpumpuoti apie 11 mln. kub. m dujų – toks visos Lietuvos poreikis šaltuoju metu.
Kiek tiksliai kainuotų Lietuvai toks laivas – kol kas neskelbiama. Preliminariai šitokia plaukiojanti talpykla kainuoja apie 700 mln. Lt.
„Terminalas stovėtų galutiniame taške uoste, lyg brangiausias pinigėlis kojinės apačioje“, – šypsojosi A. Vaišnoras.
Daugiau problemų kiltų tanklaiviams,kurie gabens dujas į Lietuvos SDG terminalą. Pirmosios kliūtys, anot specialistų lauktų jau uosto įplaukoje. Klaipėdos universiteto Laivybos katedros vedėjas prof. Vytautas Paulauskas pažymėjo, kad galimi tam tikri laivybos apribojimai, kai į uostą plauks tanklaiviai. „Nuo jų nepabėgsi“, – teigė profesorius. Anot jo, tokiai laivybai užtikrinti neišvengiamai reikės gilinti Klaipėdos uostą. Anot uosto direkcijos vadovo Eugenijaus Gentvilo, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai ir per šiuos metus ketinama iškasti 4,5 mln. kubinių metrų grunto – kelis kartus daugiau, nei rekomendavo V.Paulauskas.
Kol kas neapsispręsta, kokiu keliu galėtų būti nutiestas dujotiekis iš laivo. Svarstomi keli variantai: dujotiekis galėtų driektis po vandeniu, palei laivybos kanalą; kirsti laivybos kanalą ir sausuma driektis pietine miesto dalimi.
Informacija apie svarstomus variantus pateikta ir UNESCO organizacijai. Premjeras Andrius Kubilius dėl dujotiekio trasos paragino apsispręsti iki vasario 10 d.
Avarijų neužfiksuota
Pastačius terminalą prie Kiaulės Nugaros salos iki artimiausių gyvenamųjų namų Smeltės kvartale atstumas būtų maždaug 800-900 metrai. A.Vaišnoras tikina, kad avarijos atveju, gaisro pavojaus zona būtų iki 700 metrų. Todėl, esą pavojaus gyventojams nebūtų.
„Pasaulyje per 50 metų, kol yra eksploatuojami tokie terminalai, neįvyko nė viena avarija. Tačiau bet kokiu atveju turi būti įvertinami visi galimi scenarijai ir padariniai“, – pabrėžė A.Vaišnoras. Šiuo metu pasaulyje eksploatuojama 11 tokio plaukiojančių terminalų.
Būtingėje terminalas būtų apstatytas maždaug 7 km nuo kranto. Teigiama, kad avarijos atveju, krantui jokio pavojaus nebūtų.
Artimiausiais mėnesiais bus analizuojama ne tik kaip terminalas galėtų pakenkti aplinkai, bet ir kokią įtaką jis turės visuomenės sveikatai.
 |
| „Sweco Lietuva“ atstovas Aidas Vaišnoras ir KU prof. Vytautas Paulauskas |
Atlikus SDG terminalo poveikio aplinkai vertinimą bus išanalizuota ir kokią įtaką jis turės krovos darbams Smeltės pusiasalyje.
Dėl būsimo terminalo kol kas dar kyla nemažai klausimų: neapsispręsta ir kokiu būdu vyks išdujinimas: ar SGD išdujinimui būtų naudojamos tos pačios dujos (tokiu atveju per parą prireiktų sudeginti apie 10-11 tūkst. kub. m. dujų), ar šilumos energija, gaunama iš aplinkos. Anot A.Vaišnoro, deginti dujas, tam kad išgauti dujas – gana brangu, nors paskaičiuota, kad per parą tai sudarytų apie 2-3 proc. visų pumpuojamų dujų. Viena iš alternatyvų – panaudoti Klaipėdos pramoninėje zonoje esančių gamyklų atliekinę energiją.
