„Pereinamasis laikotarpis, kaip ir minėjau, truks, dvi-tris savaites. Per šį laikotarpį, manau, etapais galėsime atsisakyti ir kaukių bei respiratorių. Reikia palaukti dar pora savaičių. Nenoriu įvardyti dar jokios datos, kadangi jų dar nesvarstėme.
Bet poros savaičių laikotarpyje, jeigu situacija neblogės, neatsitiks dar koks nors ekstra atvejis, manau, kad po truputį visi galėsime pradėti grįžti į normalų priešpandeminį gyvenimą“, – taip trečiadienį laidoje „15/15“ paklausta, kada atsisakysime kaukių ir respiratorių, sakė premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.
Prognozė nuteikia optimistiškai. Tačiau stebint užsikrėtimų kreivę – tą patį trečiadienį Lietuvoje fiksuota šiek tiek daugiau nei 12 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų – optimizmu užsikrėsti nėra labai lengva.
Piko dar nepasiekėme
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad sunku prognozuoti, kada pasieksime piką:
„Kol kas dar tikrai kopiame į tą vadinamą įkalnę, nes sergamumo skaičiai, paėmus vidutiniškai kiekvienos savaitės susirgusiųjų vidurkius naujų atvejų, tai jų daugėja nuo 50 iki 60 ir daugiau procentų. Vadinasi, dar piko nepasiekėme. Ir visi kiti rodikliai taip pat nerodo gerėjančios situacijos.
Tai kada mes tą piką pasieksime, sunku pasakyti. Prisirišti prie savaičių skaičiaus – ar viena, ar dvi – irgi sunku, nes kol kas nė viena prognozė neišsipildė.“
D.Razmuvienė akcentavo, kad pastaruoju metu po truputį daugėja ir hospitalizuotų ligonių skaičius.
Kada mes tą piką pasieksime, sunku pasakyti. Prisirišti prie savaičių skaičiaus – ar viena, ar dvi – irgi sunku, nes kol kas nė viena prognozė neišsipildė.
„Nežymiai, bet didėja, todėl labai sunku sakyti, kaip čia toliau omikronas ar tas jo atsiradęs potipis (Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) medicinos genetikas Lukas Žemaitis sako, kad Lietuvoje išplito COVID-19 omikron potipis, kuris, manoma, gali būti užkrečiamesnis, nei pirminis atmainos variantas – red. past.) elgsis, tai neprognozuojama“, – kalbėjo epidemiologė.
Stebimos kitos šalys
NVSC atstovė priminė, kad 2020 m. pradžioje, kai prasidėjo laukinis Uhano virusas, žinių apie jį buvo itin mažai:
„Stovėjome be jokios informacijos, tik galėdami stebėti procesą, kas vyksta Kinijoje. Dabar, be abejonės, yra kitų šalių patirtis. Vakarų Europoje paplito omikron atmainos virusas žymiai anksčiau nei pas mus, tad situacija, kas vyksta ten, yra stebima, vertinama ir tarptautinių organizacijų, ir kiekviena šalis dalijasi patirtimi.
Pasakyti, kad Lietuvoje bus kitaip, nei buvo kitose šalyse, tikrai negalime. Kadangi jie jau piką pasiekė, pas juos hospitalizacijų skaičiai auga, tai reikia ir mums susikaupti, stebėti situaciją.
Aš nemanau, kad kaukė, respiratorius yra labai didelis nepatogumas. Prie jų jau esame pripratę ir supratę, kam to reikia, todėl nereikėtų gal jų per anksti atsisakyti. Lietuva neturi tos tradicijos nešioti kaukes, respiratorius, kaip kitos Rytų šalis, bet yra kaip yra, reikėtų nešioti. Tuo labiau, iš savo patirties galiu pasakyti, su respiratoriumi yra gerokai patogiau nei su kauke – ir laikosi geriau, prigula, akiniai pagaliau nerasoja.“
Aš nemanau, kad kaukė, respiratorius yra labai didelis nepatogumas. Prie jų jau esame pripratę, todėl nereikėtų gal jų per anksti atsisakyti.
Vis dėlto D.Razmuvienė neatmeta, kad gali keistis ir sprendimai dėl kaukių bei respiratorių – epidemiologinė situacija keičiasi, tad keisis ir tie reikalavimai.
„Kadangi sausį nuo pat pirmos savaitės pradėjome kilti į kalną, dabar jau pradėjome penktą savaitę gyventi, kai omikron yra dominuojantis Lietuvoje. Jeigu susietume omikron su kitų virusų ypatumais, kaip jie elgiasi, tai apie 4, 5, 6 savaites vyksta tas kilimas – atvejų augimas. Po to būna toks stabilizavimasis, kuris dar pabanguoja, tai mažiau, tai daugiau, bet didesnio kilimo jau nematyti kokias dvi-tris, o kartais ir keturias savaites.
Taip galima kalbėti remiantis kitų virusų patirtimi. Tada jau būna lūžis. Gal tas lūžis ir greičiau bus, vis dėlto yra vakcina, yra paskiepytų asmenų, yra prasirgusių, dabar daug serga. Imunizuoti asmenys irgi serga, bet imunizacija palengvina ir pačią ligą, ir užkardo galimybes virusui plisti“, – kalbėjo D.Razmuvienė.
Lygina su motociklininku be šalmo
Medicinos mokslų daktaras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad kalbant apie bet kokią prevencinę priemonę, kuri turi įtakos sveikatai, svarbu suvokti, koks vienos ar kitos priemonės taikymo tikslas.
„Ko mes tuo norime pasiekti ir kaip galime įvertinti tos priemonės efektyvumą. Todėl kalbant apie tai, kad paprasčiausiai reikia atsisakyti kaukių ar respiratorių dėvėjimo, kyla klausimas – kokioje situacijoje, kada, kodėl ir kas siūloma? Tai vos ne tas pats, kaip atsisakykime kurios nors kelių eismo taisyklės be aiškaus suvokimo – kur ir kodėl.
Mes puikiai suvokiame, kad, viena vertus, gal nepatogu, nemalonu ir t.t. dėvėti kaukę. Kita vertus – jau nekalbant, kad dabar turime pakankamai tyrimų duomenų, elementari logika sako, jog dėvėdamas kaukę, lygiai taip pat kaip laikydamasis atstumo, trumpiau būdamas uždaroje patalpoje, vėdindamas ją ir t.t., sumažini galimybę prikvėpuoti infekcinę viruso dozę.
Kalbant apie tai, kad reikia atsisakyti kaukių ar respiratorių dėvėjimo, kyla klausimas – kokioje situacijoje, kada, kodėl ir kas siūloma?
Tai lygiai tas pats, kaip važiuoti motociklu be šalmo galvojant – kas čia man atsitiks? Nieko neatsitiks. Bet tai priklausys nuo to, kaip tu važiuosi, kokiu greičiu, koks bus kelias ir kas aplink važiuos.
Čia lygiai tas pats – svarbu, kad kiekvienas įvertintume, jog reikia pasisaugoti, nes tu nežinai, kas, pirma, bus šalia tavęs, antra – nežinai, kas ten buvo, jeigu patalpa neventiliuojama, oras nesikeičia, tai žmogaus jau gali nebebūtų, pvz., lifte, ypač jeigu žmogus kalbėjo, barėsi su kuo, jis ten išskyrė dar daugiau viruso iš savo kvėpavimo takų“, – kalbėjo prof. S.Čaplinskas.
Pirmiausia – saugumas
Visa tai, kaip sako S.Čaplinskas, turėtų lemti, kad kiekvienas mąstantis žmogus, o ypač priklausantis rizikos grupei ar turintis tai grupei priklausančius tėvus, kitus artimuosius, turėtų suvokti, kad geriau pasisaugoti.
Tiesa, jis neatmeta, kad jeigu be pagrindo spaudžiama tam tikras priemones naudoti nepaaiškinant naudos arba iš pradžių priemonė atmetama, o paskui baudžiama už jos nenaudojimą, tuomet žmonėms kyla noras priešintis. Nors tai neišmintinga, sako profesorius.
Dabar, kai virusas taip plačiai cirkuliuoja ir apie pusė yra teigiamų mėginių, galvoti apie tai, kad viruso plitimas eina žemyn, kaip ir nėra jokio pagrindo.
„Pirmiausia reikia įvertinti tokią aplinkybę, kad Lietuvoje vis dar yra pakankamai daug žmonių, kurie neturi imuniteto. Kita vertus – daliai žmonių imunitetas jau bus kiek nusilpęs, kurie anksčiau persirgo ar pasiskiepijo. Bet vis tiek atminties ląstelės jų organizmuose funkcionuos, gal tik silpniau ar vėliau įsijungs. Tai net tas žmogus, kuris gavo vieną skiepo dozę, jau nekalbant apie tai, kad visą skiepo kursą ar persirgo anksčiau, vis tiek tikėtina, kad jis susidūręs su virusu iš esmės sirgs lengviau ir trumpesnį laiką platins virusą. Bet to gali neužtekti, net ir jis gali atsidurti reanimacijos palatoje, yra ir mirštančių žmonių, kurie kažkada buvo paskiepyti, tik tikimybė mažesnė.
O dabar, kai virusas taip plačiai cirkuliuoja ir apie pusė yra teigiamų mėginių, galvoti apie tai, kad viruso plitimas eina žemyn, kaip ir nėra jokio pagrindo. Dar nesibaigė ir šaltasis metų sezonas, mes daug laiko leidžiame uždarose patalpose“, – kalbėjo S.Čaplinskas.
Jis priminė anksčiau išsakytą ir savo, ir kitų specialistų mintį, kad šaltuoju metu laikotarpiu šita banga „plis kaip cunamis“. Taip esą ir atsitiko, nors iš to juoktasi.
Todėl visos priemonės, anot S.Čaplinsko, turi būti racionalios, negalima iš karto atsisakyti kaukių dėvėjimo, testavimo, nei tuo labiau mažiau kalbėti apie tai, kodėl svarbu žinoti savo COVID statusą, kodėl svarbu pasiskiepyti.
