Artimiausiu metu ketinama nagrinėti kapinių dokumentus, archyvinę medžiagą.
„Pirma, turės būti istorinis tyrimas. Pavyzdžiui, reikės susirasti tų kapinių planus, kapinių knygas – kas jose rašoma“, – BNS sakė Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro archeologinių tyrimų koordinatorius Eugenijus Peikštenis.
Versiją, kad J.Lukša-Daumantas gali būti užkastas Aukštųjų Šančių karių kapinėse, sekmadienį pateikė LRT laida „Istorijos detektyvai“, gavusi vieno gyventojo liudijimą.
Jame teigiama, kad legendinis legendinis partizanas buvo užkastas kartu su keliais sovietų kariais – tai laiško autoriui esą pasakojo vienas sovietų karininkas.
E.Peikštenis sako, kad tokia versija kelia abejonių, tačiau ją galima patikrinti pagal mirties liudijimus.
„Truputį neįtikinamai atrodo, kad po sovietų kario pavarde gali būti užkastas. Šitą versiją nesunku patikrinti – yra mirties liudijimai. Tikrinsime, ar yra tų karių mirties liudijimai ar ne“, – teigė specialistas.
Jo teigimu, darbų tempai priklausys nuo karantino apribojimų, nes šiuo metu Kauno archyvai yra uždaryti.
„Kadangi reikia važiuoti į archyvus, tai viskas priklausys nuo karantino, kada vėl bus realiai galima archyvuose dirbti“, – kalbėjo E.Peikštenis.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro archeologinių tyrimų koordinatorius taip pat teigė, kad pradėti kasinėjimus karių kapuose gali būti sudėtinga.
„Gali būti sunkumų, bet dėl to ir reikia išsiaiškinti, kad būtų griežti argumentai. Pavyzdžiui, jeigu kapinių knygose bus parašyta, kad užkasta 40 kareivių, o matome, kad yra 42 kapai. Kas tie du tada? Tokiu atveju, jau yra argumentai, dėl ko mums reikia kasti“, – sakė E.Peikštenis.
„Tuo labiau su sovietinių karių kapais dar su Užsienio reikalų ministerija reikėtų šituos dalykus derinti“, – pridūrė jis.
Jis taip pat tvirtino, kad šiais metais bus tikrinamos ir kitų Kauno kapinių dokumentai.
J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
Legendinis partizanas žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Kur sovietai užkasė jo kūną, nežinoma iki šiol.
Pastaruoju metu buvo tiriama versija, kad J.Lukšos palaikai galėjo būti užkasti Kauno pakraštyje esančioje Marvelėje, Nemuno paupyje, tačiau paieškos archyvuose rezultatų nedavė.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausio pradžioje teigė, kad šiuo metu nemato galimybių surasti šio partizano palaikų, nes rezultatų iki šiol nedavė ir kitų archyvinių dokumentų nagrinėjimas.
Seimas 2021 metus yra paskelbęs partizano Juozo Lukšos-Daumanto metais, nes 2021 metų rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų nuo jo gimimo.
