Speigas žiemą nepaneigia klimato atšilimo
Metų pradžioje Lietuvą sukaustė speigas, o socialiniuose tinkluose pasipylė aiškinimai, neva tai paneigia klimato kaitą, visų pirma šiltėjimą. Esą kaip vidutinė pasaulinė temperatūra gali kilti, kai žiemą termometro stulpeliai nukrenta taip žemai.
Tokie išvedžiojimai nėra teisingi – būtent dėl klimato kaitos daugėja tokių neįprastų reiškinių, kaip seniai patirtas šaltis ar atšilimas viduržiemį, karštis vasarą ar neįprastai ilgas ruduo, liūtys, sniegas pavasario pabaigoje.
Vieną rytą temperatūra didelėje šalies dalyje nukrito iki 20, o kai kur – net iki 27-28 laipsnių šalčio. Kartu socialiniuose tinkluose prasidėjo komentarai, esą tai paneigia mokslininkų įspėjimus apie klimato kaitą, kuri, be kita ko, pasireiškia vidutinės pasaulinės temperatūros kilimu.
Taip pat skaitykite: Viduržiemį atšalo, reiškia, klimatas nesikeičia? Ką apie tai sako mokslininkai
Kodėl viduržiemį taip atšalo, pakomentavo Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintautas Stankūnavičius.
Atšalimas buvo prognozuotas dar gruodžio pabaigoje, kai virš šiaurinės Skandinavijos pradėjo stiprėti poliarinis anticiklonas. Jis ėmė „traukti“ orą iš Arkties baseino (Poliarinio Uralo ir Naujosios Žemės regiono) Karelijos, Suomijos, šiaurinės Švedijos ir Baltijos šalių link.
Daugybė mokslininkų tvirtina, kad ekstremalių reiškinių daugėja būtent šylant klimatui. Dažnai klimatas, kaip ir metų pradžioje, supainiojamas su orais.
Orai nusako sąlygas – temperatūrą, kritulius, debesuotumą ir pan. – konkrečiu metu konkrečioje vietoje. Jie gali pasikeisti po minutės, valandos, dienos. Klimatas yra vidutinis oras per ilgesnį laikotarpį – kelis dešimtmečius – ir gerokai didesnėje teritorijoje.
Taip pat skaitykite: Apsnigti suabejojo, kad klimatas keičiasi, bet pusnys neįrodo jokios aferos
„Visuotinis atšilimas yra ilgalaikė tendencija, tačiau tai nereiškia, kad kiekvieni metai bus šiltesni nei ankstesni, – skelbia britų Karališkoji draugija. – Kasdien ir kasmet besikeičiantys orų modeliai ir toliau sukels neįprastai šaltas dienas ir naktis, žiemas ir vasaras, net kai klimatas šyla.
Klimato kaita reiškia ne tik pasaulinės vidutinės paviršiaus temperatūros pokyčius, bet ir atmosferos cirkuliacijos, natūralių klimato svyravimų dydžio ir modelių bei vietinių orų pokyčius. <…> Stipresni vėjai iš poliarinių regionų gali prisidėti prie retkarčiais šaltesnės žiemos.“
Speigas ar pūgos žiemą yra orų reiškiniai, nulemti anticiklonų, šalčio srovių ir kitų aplinkybių. Jie nereiškia, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nekyla. Priešingai – tokius ekstremalius reiškinius ir jų dažnumą gali nulemti būtent klimato, kuris yra vidutinis oras per ilgą laiką, kaita.
Pašvaistę sukūrė ne galingiausias siųstuvas
Pavasarį danguje švytėjusi šiaurės pašvaistė ne tik sukėlė daugelio susižavėjimą, bet ir pagimdė sąmokslo teoriją, esą buvo sukurta dirbtinai.
Socialiniuose tinkluose plito teiginiai, esą šį reiškinį sukėlė amerikiečių finansuojama atmosferos tyrimų programa HAARP. Tai nėra tiesa – dangus įvairiomis spalvomis žaižaravo dėl galingiausios per du dešimtmečius Saulės audros.
Gegužės pradžioje Lietuvos ir daugelio kitų šalių danguje buvo galima stebėti jose neįprastą reiškinį – šiaurės pašvaistes. Jas tikrai gali sukurti žmogus. Bet netiesa, kad matytosios buvo sukurtos dirbtinai, nors panašiu metu buvo atliekami ir HAARP bandymai, – jas sukėlė galinga geomagnetinė audra.
HAARP (angl. High-Frequency Active Auroral Research Program – Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programa) yra viso pasaulio mokslininkų mėginimai ištirti jonosferos (viršutinio atmosferos sluoksnio, esančio 50-965 km virš Žemės paviršiaus) savybes ir elgseną.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai šiaurės pašvaistes sukūrė Aliaskoje veikiantis galingas lazeris?
Tyrimai su galingiausiu pasaulyje aukšto dažnio siųstuvu, kuris gali būti naudojamas laikinai sužadinti ribotą jonosferos sritį, vykdomi iš Gakonos (Aliaskos valstija). Šią mokslinių tyrimų vietą praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje sukūrė JAV kariuomenė; nuo 2015 m. ją valdo Aliaskos universitetas Fairbankso mieste. Programą finansuoja kariuomenė, universitetas ir JAV vyriausybė.
Uraganą įsuko pati gamta
HAARP nuolat suverčiama kaltė dėl įvairių gamtos reiškinių ir katastrofų.
Taip pat skaitykite: Melagienų nereikėjo laukti ilgai: žemės drebėjimų priežastį „surado“ Aliaskoje
Pavyzdžiui, ši programa prisiminta spalio pabaigoje Ispanijos miestą Valensiją užtvindžius potvyniui, kuris nusinešė daugiau nei 200 žmonių gyvybes.
Taip pat skaitykite: Ilgai neužtruko: internautai „rado“ kaltus dėl potvynių Valensijoje, minimas net Izraelis
Apie HAARP veikimo principą faktų tikrinimo tinklalapiui „Full Fact“ papasakojo Didžiosios Britanijos geologijos tarnybos atstovas Ciaranas Begganas.
„HAARP yra tik radijo siųstuvas, kaip ir radijo ar televizijos stočių, oro eismo kontrolės ar mobiliųjų telefonų siųstuvai. Jis negali sukelti lietaus, nes transliuoja radijo bangas – tokiu pat būdu, kaip šviesa negali sukurti lietaus“, – aiškino jis.
Programa minėta ir spalio pradžioje JAV pietrytinę dalį nusiaubus uraganui Miltonui. Nepaprastai galingas ir niokojantis atogrąžų ciklonas (stipriausias pasaulyje šiemet) tapo antru pagal intensyvumą Atlanto uraganu, kada nors užfiksuotu virš Meksikos įlankos, atsilikdamas tik nuo Ritos, siautusios 2005 m. rugsėjį.
Nėra įrodymų, kad jį mokslininkai sukūrė kaip geoginklą ar kad buvo atlikta kokių nors modifikacijų gamtoje. Nors laboratorijose eksperimento tikslais buvo bandyta inicijuoti tornadus, sukurti tokio dydžio ir galios uraganą paprasčiausiai neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai stipriausias šių metų uraganas Miltonas buvo sukurtas dirbtinai?
Ekspertai paaiškino, kad toks stiprus uraganas susiformavo dėl palankių oro sąlygų. Kad jos susidarytų, įtakos turėjo ir klimato kaita.
Dubajų užtvindė ne debesų sėja
Tarp versijų, kas sukėlė netikėtą liūtį smėlynuose įkurtame Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir kodėl Saudo Arabiją užklupo kruša, taip pat minėta HAARP. Šie kataklizmai šiemet tapo savotišku teiginių, esą klimatas keičiamas sąmoningai, simboliu.
Saudo Arabijoje balandį išties krito kruša. Po to internete buvo dalijamasi ne vienu šio reiškinio kadru.
Dubajų tą patį mėnesį užklupo rekordinė liūtis. Šalyje iškrito daugiausia kritulių per 75 metus, o kai kuriose vietovėse per mažiau nei parą prilijo daugiau nei 250 mm.
Taip pat skaitykite: Ar delno dydžio kruša vidurvasarį tikrai reiškia, kad klimatas nesikeičia?
Sąmokslo teorijų ieškotojai suskubo skelbti, esą ji buvo sukelta dirbtinai, pasitelkus vadinamąją debesų sėją.
Tai yra šiuolaikinė technologija, kurios pagalba galima manipuliuoti egzistuojančiais debesimis, kad iš jų iškristų daugiau lietaus ar sniego. Šiam tikslui pasiekti dažniausiai naudojami lėktuvai, kurie į debesis įterpia tokių medžiagų, kaip sidabro jodidas. Tuomet vandens garai gali lengviau kondensuotis ir virsti lietumi.
Taip pat skaitykite: Debesų sėja sudomino internautus: ar vaizdo įraše tikrai matoma ji?
Šis metodas naudojamas jau kelis dešimtmečius, o pastaraisiais metais JAE jį taikė siekdami išspręsti vandens trūkumo problemą.
Tačiau, kaip „Reuters“ teigė JAE meteorologijos agentūra, prieš minimą audrą tokios operacijos nevykdytos.
Taip pat skaitykite: Dubajuje per dieną prilijo lyg per metus – ar tikrai kalta debesų sėja?
Europon dulkes atpūtė ne traktoriai
Europą panašiu metu pasiekė dulkės iš Sacharos. Tai irgi pagimdė melagieną. Socialiniuose tinkluose buvo platinami kadrai, esą patvirtinantys, kad tai įvyko dėl žmonių kaltės. Viename klipe buvo matyti lauke į eilę išsirikiavę traktoriai, esą viršun purškiantys smėlį ir taip dirbtinai kuriantys smėlio audrą.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Sacharos smėlis į Europą ir buvo atpūstas dirbtinai?
Iš tiesų tokių traktorių užduotis yra išrinkti sėklas iš dirvos kelių centimetrų atstumu nuo paviršiaus, o tam jie turi pajudinti paviršutinius sluoksnius, pakeldami dulkes. Minėti vaizdai „YouTube“ buvo paskelbti dar 2019 m., taigi su šiemet iš Sacharos atkeliavusiu smėliu niekaip negalėjo būti susiję.
Mokslo puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ dar kovo pabaigoje įspėjo, kad iš pietų atsiveria keliai ne tik šilumai (per Velykas išties buvo viršijami temperatūros rekordai), bet ir Sacharos dulkėms.
Graikų sukurtas dulkių modelis SKIRON esą prognozavo, kad Velykų savaitgalį su didele šiluma plūstelės kitas pietinis oro srautas iš Šiaurės Afrikos, o jame bus daug dulkių. Dėl jų gerokai padidėjo oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
Karščiai atrodė ne rekordiniai
Socialinių tinklų vartotojai nepatikėjo, kad šiemet galėjo būti pasiektas karščio rekordas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė, kad jis buvo užfiksuotas birželio 28-ąją. Druskininkuose gyvsidabrio stulpelis tądien pakilo iki 34 laipsnių Celsijaus.
Taip pat skaitykite: Susipainiojo rekorduose: kokia iš tiesų buvo aukščiausia temperatūra Lietuvoje?
Šią žinią paskelbė ir nemažai žiniasklaidos priemonių. Tiesa, ne visur antraštėse akcentuota, kad rekordas buvo tik tos dienos, ne apskritai nuo matavimų pradžios.
Pastarasis buvo užregistruotas prieš tris dešimtmečius – 1994 m. Zarasuose buvo įkaitę iki +37,5.
Iki tol karščiausia birželio 28-oji buvo Kretingoje. Temperatūra iki 33,6 laipsnio ten buvo pakilusi prieš dvejus metus.
Lijo purvu – kalti lėktuvai?
Šiemet dėl orų išdaigų kaltinti ir vadinamieji chemtreilai. Lietuvoje spalio pradžioje palijus purvu, socialinių tinklų vartotojai ne tik dalijosi jo nuotraukomis, bet ir leidosi svarstyti, ar tai nėra iš lėktuvų purškiamų chemikalų poveikis.
Tai – tik sąmokslo teorija, o kodėl sulaukėme tokių kritulių, paaiškino meteorologai.
Taip pat skaitykite: Vėl kalti „chemtreilai“: ar tikrai „purvinas lietus“ Lietuvoje iškrito iš lėktuvų?
„Šiandien virš mūsų šalies įsitaisę atmosferos fronto debesys, dalyje Lietuvos lyja, – tą patį vakarą meteorologas Gytis Valaika parašė „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“. – Išdžiūvus lietaus lašeliams lieka ryškios dulkėtos žymės.
Tai – nuo Kaspijos jūros regiono (per Ukrainą ir Baltarusiją) atkeliavusios dulkių (bei gaisrų dūmų) dalelės. Virš mūsų šalies jos susimaišė su debesyse esančia drėgme ir todėl iškrenta kartu su lietaus lašais.“
„Chemtreilai“ yra viena populiariausių sąmokslo teorijų, neva JAV ir kitų šalių vyriausybės tyčia į orą purškia toksiškas chemines medžiagas ar biologinius agentus (bakterijas, virusus, parazitus ir pan.), siekdamos naikinti ar kontroliuoti žmoniją, daryti įtaką orams.
Jos ištakos siejamos su 1996 m. paskelbta JAV oro pajėgų (USAF) ataskaita, kurioje buvo pristatyti bandymai daryti įtaką orams.
„Chemtreilais“ vadinamos už skrendančių lėktuvų besidriekiančios baltos juostos, kurios iš tiesų yra iš variklių išsiveržęs karštas ir dideliame aukštyje bei drėgmėje į ledo kristalus sušalęs oras.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai buvęs CŽA vadovas pripažino chemtreilų egzistavimą ir geoinžinerijos taikymą?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai paskui lėktuvą danguje nusidriekė įspūdinga „chemtreilų“ juosta?
15min verdiktas: trūksta konteksto. Su įvairiomis gamtos katastrofomis ir kitais reiškiniais, net šiaurės pašvaiste dažnai siejama amerikiečių finansuojama atmosferos tyrimų programa HAARP, bet tai tėra sąmokslo teorijos. Tokių neįprastų reiškinių, kaip ekstremalus šaltis ar karštis (ypač – neįprastu metu), liūtys, uraganai ir pan. priežastis dažnai yra klimato kaita.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
