Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusių metų vasarą pažadėjo Lietuvai skirti Vokietijos kovinę brigadą, kuri saugotų Lietuvą nuo Rusijos.
Tačiau iki šiol ginčijamasi, ar šis dalinys Lietuvoje bus dislokuotas nuolat.
Kelia klausimą, kas yra reikalinga
Pasak Lietuvoje viešinčio B.Pistoriuso, klausimas, ar Vokietija planuoja nuolat dislokuoti savo brigadą mūsų šalyje, ne tiek apie tai, ką jo valstybė planuoja, o veikiau ką NATO laiko reikalinga.
Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?
„Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi ir kalbant apie brigadą, kai reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių – taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą.
Bet keliame kitą klausimą: ką sako apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą? Galbūt kalbant apie viso Rytų flango apsaugą reikia lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – antradienį Vilniuje vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo Vokietijos gynybos ministras.
B.Pistoriusas sakė darantis prielaidą, kad Vilniuje liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitarime bus priimti sprendimai ir nutarimai.
Anot jo, turime labai kruopščiai apsvarstyti, ar būtina nuolat dislokuota brigada.
„Bet viena yra aišku, kad Lietuvoje yra dislokuotos Vokietijos pajėgos“, – pažymėjo jis.
Spaudos konferencijoje B.Pistoriusas taip pat pabrėžė, kad Lietuva „dėl savo ypatingos padėties turi ypatingą apsaugos poreikį“ ir Aljansas turi užtikrinti efektyvų atgrasymą bei gynybą.
Esą Vokietija prisiima šią atsakomybę, kurią Šaltojo karo metais kiti prisiėmė už ją.
„Ir mes nedvejojame – kaip NATO partneriai prisiimame savo įsipareigojimą ir jį vykdome, kalbant apie NATO Rytų flangą. Ir, be abejo, tai darome ir ypatingame dvišaliame lygmenyje su Lietuvoje. Nes Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministras.
Turi būti įgyvendintas susitarimas
Paklaustas, ar jo Vokietijos kolega mano, kad NATO turėtų nuspręsti, ar vokiečių brigada turi nuolat būti Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, jog turėtų būti įgyvendintas praėjusių metų vasarą prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio O.Scholzo sudarytas susitarimas.
„Žinoma, NATO regioniniai planai dabar daromi. Jie bus tvirtinami po kelių mėnesių Vilniaus viršūnių susitikime. Šalys į tuos planus turės įdėti labai konkrečius pajėgumus. Ne popierinius, o labai konkrečius pajėgumus – kiekviena valstybė: ir Vokietija, ir Lietuva, ir visi kiti sąjungininkai.
Gynybos planai, kaip rodo ir Ukrainos pavyzdys, negali būti vien tiktai kokie nors, sakyčiau, atitrūkę nuo realybės. Jie turi atspindėti realias grėsmes. Mes konstatuojame, kad tos realios grėsmės yra – net jei dalis Rusijos pajėgumų yra sudaužyti Ukrainoje. Kaip minėjau, tuos pajėgumus ji gali atstatyti per palyginus gal trumpą laiką, kai kas mano, kad ilgesnį laiką. Bet vis dėlto juos vis tiek gali atstatyti“, – akcentavo jis.
Pristatė planą
Vėliau išplatintame pranešime A.Anušauskas akcentavo, kad Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje.
„Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos brigados buvimo Lietuvoje. Turime parengę ir įgyvendiname planą, kaip artimiausiais metais sukursime visą Vokietijos brigadai Lietuvoje reikalingą infrastruktūrą. Susitikimo metu pristačiau šį planą Vokietijos gynybos ministrui“, – sakė A.Anušauskas.
Ministras A.Anušauskas akcentavo, kad pirmoji plano dalis – bendrų pratybų Lietuvoje intensyvumo didinimas: siekiama, kad intensyvi pratybų programa užtikrintų nepertraukiamą bent vieno Vokietijos bataliono buvimą Lietuvoje. Antra, priimti sprendimai dėl karinės infrastruktūros Vokietijos brigadai vystymo Rūdninkuose, Pajuostyje bei Kairiuose – netrukus bus pradėti infrastruktūros projektavimo darbai, sparčiai plėtojamas naujai įsteigtas Rūdninkų bei plečiami kiti poligonai. Trečia, vystoma infrastruktūra rengiantis išankstiniam Vokietijos brigados įrangos bei amunicijos dislokavimui Lietuvoje.
G.Nausėda nekomentuoja
Valstybės vadovo atstovas komunikacijai Ridas Jasiulionis 15min perdavė, kad prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuos Vokietijos ministro teiginių.
Anksčiau antradienį G.Nausėda taip pat susitiko su B.Pistoriusiu. Kaip pranešė Prezidentūra, susitikime aptarta saugumo situacija regione, parama Ukrainai, pasirengimas NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, taip pat – Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje, ypatingą dėmesį skiriant Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
„Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra svarbi Lietuvos ir viso NATO rytinio flango saugumo dedamoji“, – pranešime cituojamas G.Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Lietuva siekia kuo spartesnio NATO priešakinės bei oro gynybos stiprinimo, nes poreikį tam diktuoja saugumo situacija regione.
G.Nausėdos teigimu, Lietuvai yra itin svarbus sąjungininkų buvimas šalies teritorijoje, todėl yra dedamos visas pastangos, kad sukurtume reikiamą infrastruktūrą ir kuo greičiau galėtume Lietuvoje priimti pilną Vokietijos karių brigadą.
Pokalbio metu Lietuvos vadovas akcentavo, kad, besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, būtina tęsti sąjungininkų karinę paramą Ukrainai, užtikrinti, kad ji nemažėtų ir atlieptų kariaujančios šalies poreikius.
Prezidentas atkreipė dėmesį ir į būtinybę NATO sąjungininkams didinti išlaidas gynybai tam skiriant bent 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto.
Tai, pasak šalies vadovo, užtikrintų ne tik galimybę ir toliau nuosekliai padėti Ukrainai, bet ir ženkliai sustiprintų savo pačių gynybinius pajėgumus.
Prezidentas išreiškė lūkestį, kad sutarimas šiuo klausimu bus pasiektas NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
Skirtingi komunikato vertinimai
2022 metų birželį G.Nausėda ir O.Scholzas paskelbė komunikatą, kuriuo sutarė dėl Vokietijos karinių pajėgų skaičiaus didinimo Lietuvoje.
Komunikate teigiama, kad Lietuvos ir Vokietijos vadovai pritaria siekiui toliau stiprinti rytinę NATO dalį, kad Aljansas užtikrintų patikimą atgrasymą ir gynybą regione. Taip pat pabrėžiama, kad Vokietija įsipareigoja sukurti brigadą Lietuvoje. Tai bus stipri ir išskirtinai tik šiam tikslui sukurta kovinė struktūra, pasirengusi būti greitai dislokuota ir vykdyti užduotis. Šios pajėgos bus integruotos į regioninio lygmens intensyvią ir plataus masto pratybų programą, kurioje dalyvaus rotacinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenė. Lietuva savo ruožtu įsipareigoja sukurti visą reikiamą infrastruktūrą ir teikti priimančiosios šalies paramą.
Vilnius spaudžia Berlyną aiškiai įsipareigoti Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, tuo tarpu Vokietija vengia prisiimti šį įsipareigojimą.
„Reuters“ primena, kad nuo 2017 m. Vokietija vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam batalionui, kuriame tarnauja apie 1 500 karių ir kuris yra NATO pastangų atgrasyti Rusiją nuo puolimo Baltijos regione, laikomame viena silpniausių Aljanso rytinio sparno vietų, dalis.
Vokietijoje taip pat sukurta apie 3–5 tūkst. karių brigada, kuri prireikus gali būti dislokuota Lietuvoje per 10 dienų.
Tačiau Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, reikalauja didesnių ir nuolatinių NATO pajėgų dislokavimo jų teritorijoms ginti.
Vis dėlto, pasak „Reuters“, susirūpinta, kad bet koks nuolatinis dislokavimas kainuotų brangiai ir atimtų iš NATO lankstumą laisvai perkelti karius į kitas rytinio flango vietas.
