Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė skiria savo laiko, kad kuo daugiau Lietuvos vaikų išmoktų plaukti. Plaukikė teigia, kad išmokti plaukti ir saugiai elgtis vandenyje vaikai privalo nuo mažumės – dar pradinėse klasėse. Padėdamas vaikams įveikti vandens baimę Rūtos Meilutytės labdaros ir paramos fondas saugo augančią Lietuvos kartą ir galbūt į baseiną pirmą kartą atveda būsimus čempionus.
Kitas olimpietis, krepšininkas Rimantas Kaukėnas yra įsteigęs „Rimanto Kaukėno paramos grupę“, kuri suburia aktyvių ir visuomeniškų žmonių bendruomenę. Sportininkas yra pareiškęs, kad atlikti gerus darbus yra paprasta ir lengva, ypač bendraminčių būryje. „Rimanto Kaukėno paramos grupė“ daugiausia dėmesio skiria sunkiai sergantiems vaikams – stengiasi juos aprūpinti būtiniausiais vaistais ir pagerinti gydymo sąlygas, daro prieinamas svarbias operacijas ir reabilitacijos procedūras. Kuo daugiau aktyvių žmonių įsitraukia į fondo veiklą ir iniciatyvas, tuo didesnę pagalbą vaikams įmanoma suteikti.
Sustiprina pilietinę visuomenę ir valstybę
Įvairias iniciatyvas plėtojantys sporto čempionai tikina, kad patriotas yra ne tik tas, kuris atiduoda visas jėgas olimpiadoje ir atstovauja savo šaliai, bet ir tas, kuris be jokių išskaičiavimų padeda kitam. Prisidėdami prie garsių sportininkų įžiebtų iniciatyvų visuomenės nariai elgiasi nesavanaudiškai, puoselėja bendruomeninius ryšius ir stiprina valstybę.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pažymi, kad sportininkų pavyzdys visuomenei ir valstybei visada buvo labai svarbus ir padėjo skleistis olimpinio judėjimo vertybėms laisvoje šalyje.
Pasak D. Gudzinevičiūtės, garsiausi šalies atletai asmeniškai prisidėjo prie to, kad Lietuva galėtų dalyvauti Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse 1992 metais. Ir karjeras baigusių, ir aktyvių sportininkų pažintys, asmeniniai kontaktai ir iniciatyvos atspindėjo labai stiprų visos Lietuvos norą būti olimpinės šeimos nare, o kartu tai reiškė ir didesnį pasaulinį pripažinimą.
Įtaka akivaizdi
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūros studijų Tarptautinės rinkodaros ir vadybos programos vadovė dr. Lineta Ramonienė sako, kad geriausių atletų sėkmė įkvepia jų pėdomis sekti daugybę sporto mėgėjų, vaikų ir jaunuolių. „Žinome, kad net 59 procentai jaunimo sportininką laiko sektinu pavyzdžiu savo gyvenime. Taip atsitinka todėl, kad visuomenė sportininkams kelia aukštesnius standartus ir dažnai juos dėl išskirtinio talento ir nuolatinio siekio laimėti bei tobulėti užkelia ant pjedestalo. Pasąmonėje visi norime laimėti – sveikiau maitintis, nuolat sportuoti, būti mėgstamais daugelio žmonių ir t.t. Visa tai matome sportininkuose ir dėl to siekiame būti bent šiek tiek į juos panašūs“, – dėsto dr. L. Ramonienė.
Žinome, kad net 59 procentai jaunimo sportininką laiko sektinu pavyzdžiu savo gyvenime.
Ne veltui įspūdingi sportininkų žygiai ir pergalės daro įtaką net populiariausių naujagimiams suteikiamų vardų sąrašui – gyventojai didžiuojasi atletų laimėjimais ir viliasi, kad jų atžalos turės čempiono savybių – bus darbštūs, disciplinuoti, atkaklūs ir ryžtingi.
„Nuolat girdime, kaip daug daugiau žmonių pradeda lankyti baseiną, kai laimi Rūta Meilutytė, ir renkasi į formalias ar tiesiog draugiškas komandas žaisti krepšinio, kai laimi Lietuvos krepšininkai. Tobulumo siekis įkvepia visuomenę sportininkus laikyti sektinu pavyzdžiu“, – teigia ISM universiteto lektorė.
Anot dr. L. Ramonienės, pasitikėjimo siekis yra kita svarbi priežastis, kodėl visuomenėje sportininkai yra laikomi pavyzdžiais. „Kai stebime sportininkus kovoje, jie spinduliuoja pasitikėjimą savimi ir savo komandos nariais. Be to neįmanoma pasiekti pergalių. Dažnai girdime, kaip sporto komentatoriai sako, kad šiandien vienam iš sportininkų nepasisekė, nes šis negalėjo suvaldyti jaudulio arba nepasitikėjimo savimi jausmo. Tai siunčia žinutę visuomenei, kad norint laimėti, reikia pasitikėti. Tą aiškiai matome sportininkų akyse, kai jie kovoja dėl pergalių. Nuolat siekdami labiau pasitikėti savimi ir vienas kitu, siekiame lygiuotis į mus įkvepiančius taip jaustis sportininkus“, – aiškina dr. L. Ramonienė.
Palaikymas ir įsitraukimas
Per varžybas stadionuose, arenose ar TV ekranuose matomą pasitikėjimą, sportinį kovingumą ir komandinę dvasią dažnas vadovas nori jausti savo organizacijoje. Galbūt todėl masiniuose sporto renginiuose kasmet daugėja komandų, kurios atstovauja įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. „Esame aktyvūs Vilniaus maratono ir kitų masinių sporto renginių dalyviai, nes olimpiniam judėjimui labai svarbus kuo platesnis žmonių ir organizacijų įsitraukimas. Dalyvaudami varžybose mes patys savo kūnu galime pajausti olimpinę dvasią“, – sako bendrovės „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas.
„Garsių žmonių ir organizacijų įsitraukimas į olimpinį judėjimą yra labai svarbus. Labai vertiname savo partnerius, kurie padeda skleisti olimpinę žinią prisijungdami prie įvairių iniciatyvų ir programų, tokių kaip Lietuvos mokyklų žaidynės, Olimpinės dienos ar „LTeam“ žiemos olimpinis festivalis“, – pažymi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Pasak jos, ilgalaikė partnerystė ir aktyvumas užtikrina LTOK įgyvendinamų programų tęstinumą ir plėtrą.
D. Gudzinevičiūtė priduria, kad Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinė chartija numato, kad olimpinio judėjimo gerovė negali priklausyti nuo valstybės ir jos lėšų. Todėl sumanymą įsteigti loterijas organizuojančią „Olifėją“, D. Gudzinevičiūtė vadina vienu iš sėkmingiausių LTOK projektų. Bendrovės „Olifėja“ veikla užtikrina, kad kiekvienas žaidėjas, įsigijęs loterijos bilietą, tampa Lietuvos sportininkų rėmėju ir padeda iškilti ryškiausioms sporto žvaigždėms, kurios savo pavyzdžiais vėliau įkvepia visą visuomenę.
