Gintautė ir Mindaugas mokėsi vienoje mokykloje Naujojoje Akmenėje, vėliau drauge išvyko į Šiaulius studijuoti. Bent jau Mindaugas tvirtina, kad ir studijų metais nuolat grįždavo į namus, „pas mamą pavalgyti“, tad rimtų planų išvykti gyventi kur nors kitur niekada neturėjęs.
Futbolininkė ir visų sportų mėgėjas
Abu jie labai sportiški. Gintautė žaidė futbolą, atstovavo Naujosios Akmenės komandai, vėliau ir Lietuvos rinktinei. Mindaugas mėgo ir futbolą, ir krepšinį, domėjosi ir kitomis sporto šakomis, treniruokliais. Naujojoje Akmenėje M.Urbaitis ugdė jėgos sportu užsiimančius jaunuolius, darė tai miesto Sporto rūmų patalpose. G.Urbaitienė dirbo su Europos Sąjungos projektais, taip pat vedė aerobikos užsiėmimus nuomojamose mokyklų salėse.
„Bet nelabai tai tiko, nes teko taikytis, salės būdavo užimtos. Tai kažkuriuo metu žmona ir pasiūlė daryti savo klubą, kurį kada nori atsirakini, kada nori – užsirakini, kaip nori, taip dėlioji grafikus. Tai ir atidarėme treniruoklių ir aerobikos sales, kad būtų šalia viena kitos ir galėtume dirbti“, – apie sprendimą prieš 2,5 metų atsidaryti savo sporto klubą pasakojo Mindaugas.
Pradinė šeimos investicija į klubą „Partinis Gym“ siekė apie 30 tūkst. eurų. Trečdalį sumos pora investavo iš savo santaupų, kitas skolinosi iš vietinės kredito unijos. Patalpas sporto klubui jie nuomojasi, remontavo jas padedami vietinių meistrų. Investuoti, kaip sako šeimininkai, tenka nuolat. Tarkim, neseniai Gintautė nusprendė įsigyti vadinamuosius kengūrų batus ir paįvairinti siūlomų treniruočių programą.
„Įsigijau 15 porų, kainavo 3000 eurų, viena pora kainuoja 200 eurų“, – sakė G.Urbaitienė. O vyras jai pritaria: „Nežinia, kada jie atsipirks. Bet jeigu tau įdomu, nori pritraukti žmones, turi investuoti, turi sudominti.“
Profesionalams ir ne tik
Įsigijau 15 porų „kengūrų“ batų, kainavo 3000 eurų, viena pora 200 eurų, – sakė G.Urbaitienė.
Dabar Mindaugas linkęs ne tik ugdyti sportininkus – kultūristus, sunkiaatlečius, bet ir kreipti dėmesį į sveiką gyvenseną, patarti savo klientams, kaip reguliuoti mitybą, sudėlioti treniruočių planus, kad, kaip pats sako, „žmogus atrodytų gražiai, nebūtinai kelti daug, galima kelti mažai, o atrodyti gražiai“. Taip ir sveikata žalojama mažiau, įsitikinęs savo klube dirbantis treneris.
Žinoma, profesionaliai sportuojančių klube tebėra. Mindaugas neslepia pasididžiavimo, kad jo auklėtinė neseniai tapo Lietuvos čempione lengvajame kultūrizme, laimėta ir trečioji vieta.
Klientų klubui netrūksta. Anot M.Urbaičio, mėnesio abonementas jų klube kainuoja 20 eurų. Palyginti su didžiųjų miestų kainomis, tai pigu – neretai tiek kainuoja viena treniruotė Vilniuje. „Tad jeigu lyginsime taip, tai ne, tiek tikrai čia neuždirbsi. Bet jeigu realiai vertinsi, kiek uždirbi, ir tau to užtenka. Mes ir kitaip žiūrime. Juk jeigu ateini Vilniuje į sporto salę, tai ten sportuoja dauguma, kaip nori, nes treneriai neprieina, reikia mokėti papildomai už treniruotes, nes jie visi ateina užsidirbti, o pati sporto salė priklauso kažkam. O mūsų salė priklauso mums ir nenori juk leisti žmogui, kad jis žalotų save. Turi viską paaiškinti, kad darytų tvarkingai, taisyklingai, kad nelaužtų treniruoklių, jie juk priklauso mums. Turi labiau klientu rūpintis, bet už tai juk negauni tiek, kiek gauna Vilniuje ar kitame dideliame mieste“, – kalbėjo M.Urbaitis.
Akmeniškių klube lankosi daug moksleivių, jie naudojasi ir treniruoklių sale, ir ateina į aerobikos treniruotes. Pasak Mindaugo, mokėti jiems nereikia, jie gauna neformalaus ugdymo krepšelius. Gintautė treniruoja 70, o Mindaugas – apie 50 moksleivių. „Jaunimo gyvenimas čia verda. Visi nori gražiai atrodyti, būna, ateina panos ir su makiažu“, – juokiasi Gintautė. O Mindaugas tvirtina, kad tenka bendrauti su kiekvienu atėjusiu individualiai – juk visų galimybės skirtingos, negalima iš visų reikalauti sportinių aukštumų, kad dalyvautų varžybose. Kitiems gal pakanka numesti svorio, pasitempti.
Motyvuoja draugų pasiekimai
Turi labiau klientu rūpintis, bet už tai juk negauni tiek, kiek gauna Vilniuje ar kitame dideliame mieste, – kalbėjo M.Urbaitis.
Moteris daugiausia yra numetusi 43 kilogramus, pradėjusi lankyti šį sporto klubą, treneriai padėjo jai ir mitybos planą susidaryti, kaip sako Mindaugas, jeigu sugebi pasiruošti varžyboms, padėti paprastam žmogui irgi įstengsi. Urbaičiai nerekomenduoja kardinaliai keisti gyvenimo būdo ir be pasiruošimo pradėti daug sportuoti, visiškai kitaip maitintis ir t.t. Tai gali turėti neigiamų pasekmių – geriausia žengti žingsnį po žingsnio.
O geriausia motyvacija – draugų pavyzdys. Prieš kelias savaites viena 14 metų mergina laimėjo varžybose trečią vietą, tad po to plūstelėjo ir jos draugių klausimai, ar irgi galėtų pradėti sportuoti, galbūt dalyvauti varžybose. „Bet tai būna laikina, nors vis dėlto savas pavyzdys turi įtakos“, – šypteli Mindaugas.
Visi šie vaikai savi – jeigu ir nepažįsta jų pačių, tai tėvus Urbaičiai beveik visada pažįsta. O sunkiausia šiame darbe, prisipažįsta Mindaugas, nuolatinis bendravimas su žmonėmis. Sporto klubas dirba nuo 10 val. iki 21 val., išskyrus sekmadienį, kai nedirbama iš viso, ir šeštadienį, kai dirbama tik pusdienį. Tiesa, norintys gali ateiti ir 6 val. ryte, jam šeimininkai tiesiog duoda raktą. „Tai tokia bendruomenė, pasitikime, Vilniuje turbūt taip raktų nedalintum“, – pastebi M.Urbaitis.
Kodėl nepakėlė sparnų ir neišsikraustė į didesnį miestą – Šiaulius ar Klaipėdą? Mindaugas nusijuokia, kad Šiauliai irgi mažas vietas. Be to, gal ten ir daugiau žmonių, daugiau klientų būtų, bet ir konkurencija didesnė, įsitvirtinti sunkiau.
