Jį anksčiau ketinta skelbti pirmadienį, tačiau bendrovė rugpjūčio 31-ąją pateikė papildytus prašymus, tad naujų dokumentų teismas ištirti nespėjo ir sprendimo skelbimą atidėjo.
„Grigeo Klaipėda“ birželį pateikė prašymą teismui inicijuoti kreipimąsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo – ji norėtų, kad šie teismai įvertintų galimus prieštaravimus tarp Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų bei tai, ar aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai atitinka Konstituciją. Apie tai tuomet pranešė pati įmonė.
Į KT prašoma kreiptis siekiant išaiškinti byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitiktį šalies Konstitucijai – ar žalos dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu, ar vienu metu privaloma įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą pinigais.
DDėl šių kreipimųsi teismas pasisakys spalio 2 dieną.
Pirmadienį teismas gavo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymą dėl „Grigeo Klaipėda“ pateiktų rašytinių paaiškinimų. Prokuratūra prašo jų neprijungti prie bylos, motyvuodama, jog didžioji dalis medžiagos kartojasi ir jau figūruoja byloje, o kai kurie pateikti dokumentai nesusiję.
Šiuose paaiškinimuose bendrovė pateikė informaciją apie bendrovės veiklą, vykdytas investicijas, taip pat įvykusią Kuršių marių taršą, nutekėjusius teršalus, žalos skaičiavimo metodiką. Bendrovė remiasi Europos Sąjungos teisės aktais ir kelia abejones, ar žala buvo paskaičiuota tinkamai, taip pat motyvuoja, kad bendrovė siūlė aplinkos atkūrimo priemones.
Bendrovės atstovas Linas Sesickas kelia klausimą, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis remdamasi prokuratūra yra pagrindusi didelės žalos faktą bei kokiais duomenims remiantis Aplinkos apsaugos departamentas reikalauja atlyginti žalą didelę aplinkai, kurios suma didesnė nei 48 mln. eurų.
Gynėjo teigimu, netenkinus prašymo jis būsiąs priverstas prašyti teismo skirti dar vieną teismo posėdį, kur norės pagarsinti pateiktus paaiškinimus, išdėstytus raštu, o tai esą nėra racionalu siekiant ekonomiškai išnaudoti teismo posėdžių laiką.
Kaltinamiesiems šioje byloje atstovaujantys advokatai prašė tenkinti bendrovės prašymą ir prijungti rašytinius paaiškinimus.
Ar prijungti pateiktą medžiagą prie bylos, Šiaulių apygardos teismas pasisakys rugsėjo 20 dieną.
Kaltinami darbuotojai ir įmonė
Baudžiamojoje byloje įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir „Grigeo“ grupės pagrindiniam akcininkui ir prezidentui Gintautui Pangoniui bei Klaipėdos įmonės vadovui Tomui Eikinui ir kitiems asmenims pareikšti kaltinamai dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.
„Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 metų sausio iki 2020 metų sausio netinkamai naudojo Dumpių nuotekų valymo įrenginius – jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose teršalai viršijo nustatytas ribas, didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius.
Byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
