Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų investuotojų skundas buvo nagrinėjamas antradienį.
Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.
2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.
Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).
Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.
