V.Gapšys šiame galimos politinės korupcijos tyrime turi specialaus liudytojo statusą. Prieš kelias savaites teisėsauga pranešė apie naują to paties ikiteisminio tyrimo epizodą, pagal kurį, įtariama, R.Kurlianskis kyšį davė ne tik buvusiam liberalų lyderiui Eligijui Masiuliui, bet ir per Seimo narį „darbietį“ V.Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie veiktų koncerno „MG Baltic“ interesų naudai.
Teisėjas susitikimą prisiminė, advokatas – ne
Teisėjo G.Viederio ir advokato S.Juzukonio susitikimas įvyko gegužės 31 dieną – tą pačią dieną, kai teismas skelbė sprendimą dėl kardomosios priemonės R.Kurlianskiui. Tąkart apylinkės teismo teisėjas Petras Karvelis atmetė prokuroro Justo Lauciaus prašymą pratęsti verslininko suėmimą dviem mėnesiams, nurodydamas, kad šis prašymas – nepagrįstas. R.Kurlianskis tą pačią dieną paleistas į laisvę iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus, kur praleido 20 parų.
V.Gapšio advokatas S.Juzukonis paneigė buvus tokį susitikimą, nors apie jį BNS buvo klaustas kitą dieną. Teisėjas G.Viederis BNS patvirtino, kad su advokatu trumpai pasimatė vienoje Vilniaus kavinėje. Anot jo, susitikimas įvyko gegužės 31 dieną per pietus. Teismo sprendimas R.Kurlianskio byloje paskelbtas tos pačios dienos rytą.
„Pastarąjį kartą gegužės 31 dieną daktarą advokatą Saulių Juzukonį susitikau kavinėje pietų metu, susitikimas truko ne ilgiau kaip dvi minutes, jo metu tik pasisveikinome, apsikeitėme mandagumo frazėmis, jokių klausimų neaptarinėjome“, – BNS raštu. pateiktame atsakyme teigė G.Viederis. Teisininkas teigė, kad susitikimas įvyko netyčia, jiems prasilenkiant.
Tuo metu S.Juzukonis, klausiamas apie susitikimus su G.Viederiu, susitikimo neprisiminė. Praėjusią savaitę BNS paklaustas, ar su teisėju matėsi per pastarąsias kelias savaites, V.Gapšio advokatas sakė, kad „tikrai ne“.
Savo ruožtu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas teigė S.Juzukonį gegužės mėnesį sutikęs „keletą kartų“.
Teisėjas: konkrečių bylų neaptarinėjame
„Visi susitikimai buvo panašaus pobūdžio, pokalbiai su advokatu neperžengė tarnybinės etikos ribų“, – sakė teisėjas G.Viederis.
Jis tvirtino S.Juzukonį pažįstantis kaip teisės mokslininką ir praktikuojantį advokatą.
„Mes kartais susitinkame mokslinėse konferencijose ir seminaruose, pasisveikiname teisme, atsitiktinai susitikę bendraujame kaip profesionalūs teisininkai, tačiau niekuomet neperžengiame profesinės etikos ribų, konkrečių bylų neaptarinėjame“, – kalbėjo G.Viederis.
„Beje, bendrauju su daugybe profesionalių teisininkų, teisės mokslininkų, prokurorų, advokatų, Saulius Juzukonis šiuo požiūriu nėra išimtis“, – teigė jis.
Teismo pirmininkė: tai profesinę etiką atitinkantis teisininkų bendravimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Loreta Braždienė BNS sakė, kad jos pavaduotojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nėra ryšių su S.Juzukoniu. Pasak jos, teisėjai turi deklaruoti interesus, kad būtų išvengta interesų konfliktų, taip pat jie gali nusišalinti arba būti nušalinti nuo konkrečių sprendimų.
„Manau, kad profesinę etiką atitinkantis teisininkų bendravimas, kai yra užtikrinta viešųjų interesų viršenybė, yra priimtinas“, – teigė L.Braždienė.
„Taip pat pažymėtina, kad teisėjas, kuris nenagrinėja ikiteisminio tyrimo metu pateiktų prašymų, skundų, negali susipažinti su jų turiniu. Teisėjas G.Viederis jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų „MG Baltic“ ikiteisminio tyrimo byloje neatliko“, – sakė teisėja.
Tą patvirtino ir G.Viederis.
„Proceso veiksmus šioje byloje atlieka kiti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, kurių pavardės viešojoje erdvėje žinomos. Kiekvienas teisėjas sprendimus priima savarankiškai, aš pats nesu matęs ir net teoriškai negaliu matyti nė vieno šios bylos procesinio dokumento, todėl kilti interesų konfliktui nėra jokios galimybės“, – kalbėjo teisininkas.
Interesų konflikto neįžvelgia
Teisėjų etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Algis Norkūnas BNS sakė, kad teisėjai savo privačių interesų deklaracijose turi įrašyti visus jam žinomus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.
Jis teigė, kad G.Viederio interesų su S.Juzukoniu klausimas, apylinkės teismui nagrinėjant bylą, iškiltų tik tuo atveju, jeigu pačiam G.Viederiui tektų prisidėti prieš šios bylos.
„Šis klausimas iškiltų, jeigu G.Viederiui teiktų nagrinėti tą klausimą“, – BNS sakė A.Norkūnas.
Pasak jo, taip yra dėl to, kad teisėjai sprendimus bylose priima individualiai ir įstatymai juos saugo nuo kitų teisėjų įtakos.
„Kiekvienas pareigūnas, kuris tai darytų (mėgintų daryti įtaką teisėjui – BNS), pažeistų teisėjo nepriklausomumą, o tai jau būtų blogesnis atvejis nei neužpildyta interesų deklaracija“, – kalbėjo A.Norkūnas.
Teismo pirmininkas žadėjo nusišalinti
Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka šiam teismui gegužės viduryje svarstant ankstesnį R.Kurlianskio skundą dėl kardomosios priemonės, žadėjo visiškai nusišalinti nuo šio nagrinėjimo, pripažindamas, kad yra pažįstamas su vienu „MG Baltic“ valdybos nariu Romanu Raulynaičiu. Pastarasis yra buvęs teismo pirmininko bendramokslis.
Teisėjas V.Zelianka tąkart BNS aiškino, kad laikyti juos draugais su R.Raulynaičiu būtų „per drąsu“. O pastarąjį kartą teismo pirmininko ir „MG Baltic“ atstovo susitikimas įvyko Seimo nario E.Masiulio ir „MG Baltic“ vadovų patalpų kratų išvakarėse.
V.Zelianka tuomet BNS teigė, jog su R.Raulynaičiu susitiko atsitiktinai bei išgėrė kavos sostinės centre. Tuo metu R.Raulynaitis nebuvo linkęs komentuoti savo pažinties su teismo pirmininku.
