Lėktuvu skridę du itin patyrę pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis paskutinį kartą ryšį su Palangos skrydžių valdymo centru užmezgė šeštadienį 16 val. 16 min. Paskutinio signalo metu lėktuvas buvo 40 tūkst. pėdų aukštyje, iki skrydžio tikslo likus mažiau nei 180 km.
Pasak Civilinės aviacijos administracijos atstovo, sunku pasakyti, kas nutiko, nes nėra žinoma, dėl kokių priežasčių lėktuvas dingo, tačiau didžiausia tikimybė, kad jis nuskendo.
Dingusio lėktuvo visą sekmadienį ieškojo ne tik Lietuvos kariniai laivai, karinės oro pajėgos, bet ir kolegos iš Latvijos.
„Vandens temperatūra 7 laipsniai. Žmogus išgyventi vandenyje gali priklausomai nuo turimos įrangos. Mūsų duomenimis, orlaivio įgula turėjo gelbėjimosi liemenes, hidrokostiumus, taip pat – gelbėjimo valtį. Sunku prognozuoti, kiek jie ilgai galėtų išgyventi“, – sako Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius.
Įmonės, kuriai priklausė lėktuvas, vadovas Viktoras Šišniauskas sunkiai renka žodžius, tačiau pasakoja, kad per paskutinį pokalbį pilotai patvirtinę, kad lėktuvas tvarkingas, skristi galima: „Lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Patikrintas mūsų inžinierių ir tų pačių lakūnų, kurie turi ir pilotų, ir technikų licencijas. Jis buvo apskraidintas Danijoje 40 minučių, paskui nuskrido iš Danijos į Gotenburgą. Lakūnams buvo skambinta lakūnams, ar iš tikrųjų viskas gerai, jie patvirtino, kad taip.“
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko nuomone, jei ir bus rasta vieta, kur lėktuvas sudužo, jo iškelti neverta: „Šio tipo lėktuvuose juodosios dėžės nėra montuojamos. Yra elementarus manografas, kuris fiksuoja skrydžio aukštį. Tyrimui, kas atsitiko, naudos jis jokios neturi.“
Virš Baltijos jūros skridęs ir dingęs lėktuvas pirmas Lietuvos aviacijos istorijoje, A. Šumsko teigimu, dingęs lietuvių lėktuvas.