Tarp tokių šalių jį įvardija Lietuvoje brigadą ketinančią dislokuoti Vokietija, ir tarptautinėms NATO pajėgoms Latvijoje vadovaujančią Kanadą.
„Viena iš rizikų – tarptautinis spaudimas. Ir čia aš kalbu ne apie nevyriausybinių organizacijų spaudimą, kuris, aišku, gali būti jautrus klausimas, bet mums kur kas rizikingesnis yra sąjungininkų spaudimas. Pavyzdžiui, Kanados, Vokietijos pozicija“, – ketvirtadienį transliuotame interviu Žinių radijui sakė politikė.
„Kai mes kalbame apie sąjungininkų buvimą Baltijos jūros šalyse, tai yra labai svarbus veiksnys. Irgi reikės apie tai kalbėtis, ir, matyt, mūsų regioninis spaudimas tą įtampą galėtų sušvelninti“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, sprendimas pasitraukti iš Otavos konvencijos turėtų būti regioninis. D.Šakalienė taip pat sako laukianti oficialaus karinio patarimo.
Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad jis pritartų šalies pasitraukimui iš šio susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.
Vis tik regione šiuo metu šalių nuomonės išsiskiria: vieni – labiau už, kiti dvejoja, nes nemato techninio poreikio.
„Gebėjimas susitarti yra labai svarbus ir politiniu, ir karinio veikimo požiūriu, – sakė D.Šakalienė. – Kol kas tos pozicijos regione yra šiek tiek skirtingos.“
Pernai gruodį kadenciją baigiantis tuometinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė inicijuosiantis diskusiją dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos, tokiai diskusijai jau vykstant Suomijoje.
Jis taip pat žada klausimą svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o ministerijai iki Seimo pavasario sesijos pradžios nesiimant iniciatyvos dėl denonsavimo, politikas ketina pradėti rinkti piliečių parašus, kad parlamentas šį klausimą svarstytų.
Konvenciją yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių. Jos sutinka nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Indija, Pakistanas nėra šios konvencijos šalys.
Seimas pernai liepą priėmė sprendimą denonsuoti konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. Dokumentai dėl pasitraukimo Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui perduoti rugsėjo pradžioje, galutinai Lietuva iš šios konvencijos pasitrauks kovą. Nuo tada Lietuvai nebeliks apribojimų įsigyti, transportuoti ir naudoti kasetinius šaudmenis.
