LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, vasaros pradžioje arkivyskupija ėmėsi teisinių žingsnių perimti 133 objektus, išsibarsčiusius po įvairias parapijas Lietuvoje. Būtų perregistruojama daugiau kaip 20 stačiatikių parapijų cerkvių, patalpų ir žemės sklypų nuo Vakarų Lietuvos iki Vilniaus regiono.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Ališausko, arkivyskupijos veiksmai gali kilti iš baimės, kad dalis bendruomenių norės atsiskirti nuo Maskvos patriarchato ir galbūt pereiti į Konstantinopolio žinią.
-
Iš stačiatikių kunigų luomo pašalinti dar keturi atsiskyrimo siekę kunigai
-
Iš ortodoksų kunigų luomo pašalintas kunigas: bažnytinio teismo sprendimas yra politinis
-
Stačiatikių atstovai perdavė juos palaikantį kreipimąsi su parašais prezidento patarėjams
-
Pradėtas nagrinėti Vilniaus stačiatikių vyskupijos prašymas suteikti Bažnyčios statusą
„Svarbiausias dalykas yra tas, kad šitaip stengiamasi užkirsti kelią susiformuoti nepriklausomoms tikinčiųjų bendruomenėms“, – sakė prof. V.Ališauskas.
BNS primena, kad dalis Lietuvos ortodoksų dvasininkų prašo Konstantinopolio patriarcho leisti stačiatikiams Lietuvoje atkurti kanoninį pavaldumą Konstantinopolio patriarchatui. Dabar jie pavaldūs Maskvos patriarchatui, kurio patriarchas Kirilas atvirai remia Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
Lietuvos ortodoksų bažnyčios vadovas Inokentijus anksčiau iš pareigų atleido kelis stačiatikių kunigus, kai šie nusprendė kreiptis į Konstantinopolio patriarchą, kad galėtų tapti šios metropolijos dalimi.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija LRT neneigė, kad parapijų turtas yra perimamas, tačiau priežasčių nedetalizavo.
LRT duomenimis, stačiatikių bažnyčia Lietuvoje, kaip ir kitos religinės bendruomenės, valdo platų nekilnojamojo turto tinklą, į kurį įeina daugiau kaip 50 cerkvių ir panašiai tiek pat parapijų.
