Filmuke skelbiama, kad „naujos socialinės tvarkos įvedimas visais laikais žmoniją privesdavo prie smurto ir kančių“. Ši grėsmė vaizdingai iliustruojama Aušvico mirties stovyklos nuotrauka.
„Tai socialinis eksperimentas su mūsų vaikais!“, – skelbiama vienoje iš skaidrių. Įspėjama, kad įgyvendinus konvencijos nuostatas vaikai „bus laikomi lytiškai neutraliais ir lytį turės pasirinkti vėliau gyvenime“.
Po kurio laiko šis filmukas buvo pašalintas iš LVI socialinių tinklų paskyros.
Instituto direktorės ir valstietės Seimo narės Agnės Širinskienės padėjėja Seime Salomėja Fernandez Montojo pabrėžė, kad šis filmukas išverstas į nemažai kalbų ir pritardamas pagrindinei jo idėjai Laisvos visuomenės institutas pasidalino kaip vaizdinga analogija.
Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, anksčiau viešai fotografavęsis su konvenciją palaikančiu plakatu ir rodęs jai palaikymą, pareiškė, kad dalis konvencijos nesuderinama su valstiečių programa.
Šios konvencijos priėmimo priešininku yra ir Ramūnas Karbauskis. Premjeras Saulius Skvernelis tvirtos nuomonės konvencijos klausimu išsakęs nėra.
Baiminasi socialinės tvarkos keitimo
„Galbūt analogija per griežta, bet ten tik viena Holokausto nuotrauka, kuri pabrėžia socialinės tvarkos keitimo padarinius, o pačiame filmuke kalbama apie kitus dalykus“, – pastebėjo S.Fernandez Montojo.
„Su tam tikromis ideologijomis lyginama ne pati Stambulo konvencija, o tam tikra jos dalis, kuri duoda pagrindo manyti, kad yra tam tikras ideologinis pagrindas, turintis sąsąjų su marksizmu“, – teigė instituto direktorė.
„Postuluoja tokį supriešinimą tarp vyrų ir moterų, kaip aukų ir opresorių klasių“, – dėstė S.Fernandez Montojo, kalbėdama apie, jos manymu, grėsmę keliančias marksizmo interpretacijas. „Kažkokių idėjinių panašumų galima rasti“, – teigė ji.
LVI direktorė pripažino, kad Stambulo konvencija galėtų būti tikrai neblogas įrankis kovai su smurtu, bet turi socialinės lyties sąvoką, kuri kelia daug diskusijų.
„Ta socialinės lyties sąvoka, kaip ji yra išaiškinta, kelia didelį susirūpinimą“, – sakė S.Fernandez Montojo.
„Nesutikčiau, kad naudojami žiaurūs vaizdai. Yra ta viena nuotrauka, kuria atkreipiamas dėmesys, kad visada nauja socialinė tvarka, kuri primetama dirbtinai, yra žalinga visuomenei“, – teigė A.Širinskienės padėjėja parlamente, pabrėždama, kad konvencija yra ne deklaracija, o teisinis dokumentas, kuris nustatytų naujas normas.
„Valstybei būtų sukurti tam tikri įsipareigojimai“, – pabrėžė pašnekovė, pridurdama, kad socialinės lyties sąvoka įteisintų naują lytiškumo supratimą, kylantį ne iš biologinių vyro ir moters skirtumų.
Žmogaus teisių centro direktorė: „Kuriami mitai“
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė griežtai sureagavo į tokį Laisvos visuomenės instituto platinamą filmuką, kuris, jos teigimu, iškraipo Stambulo konvencijos idėjas.
„Manau, kad naudojimasis Aušvico nuotraukomis ir kalbėjimas apie Holokaustą tokiame kontekste yra Holokausto menkinimas“, – pabrėžė B.Sabatauskaitė. „Nekalbama apie konvenciją faktais, o kuriami mitai, išreiškiama nepagarba visų Holokausto aukų atžvilgiu“, – pridūrė ji.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė pastebėjo, kad konvencija užtikrintų pagalba visiems žmonėms smurto atveju, nepaisant jų religijos, lyties ar seksualinės orientacijos.
„Nieko kito šita konvencija nereglamentuoja, nes dabar bandoma sakyti, kad neva konvencija įves ar tai trečią lytį, ar tai įteisins lyties keitimo operacijas... Bet konvencija yra aiškiai apibrėžta. Ji taikoma smurtui prieš moteris, stabdant smurtą šeimoje“, – sakė B.Sabatauskaitė, pridurdama, kad konvencijoje vartojama socialinės lyties sąvoka nėra nauja.
Gender sąvoka naudojama net Lietuvos konstitucijos angliškame vertime nuo 1992 metų, – pabrėžė ji.
„Gender sąvoka naudojama net Lietuvos konstitucijos angliškame vertime nuo 1992 metų“, – pabrėžė ji.
B.Sabatauskaitė pasakojo, kad konvencijoje aptariami naujai susiformavę vaidmenys, elgsena, pabrėžia būtinybę naujai kalbėti apie tarpusavio pagarbą šeimoje.
„Kokios šeimos bebūtų, ar tokios, kuriose vyras ir moteris, ar vienišas tėvas, ar vieniša mama, kai kuriais atvejais gal du vyrai ir dvi moterys, tai konvencija viso labo kalba apie pagarbų elgesį. Šeimų sandara neperdaroma, nenurodoma, kokios jos turi būti. Konvencijoje pabrėžiama svarba kalbėjimo su vaikais apie pagarbų santykį šeimoje.
Nemanau, kad pakenktų, jei būtų kalbama, kad mergaitės gali būti matematikėmis ir astronautėmis, o berniukai gali verkti ir kad tai nėra blogai. Nemanau, kad tai transformuos šeimas ar sukels pavojų, kokį mato tam tikros organizacijos“, – konstatavo pašnekovė.
