„Tai yra labai šiuolaikiškas žingsnis, kadangi dabar vyksta pasaulio politikių moterų lyderių suvažiavimas Lietuvoje, ir toks akcentas kabai gražus iš prezidentės pusės“, – penktadienį prezidentės iniciatyvą žurnalistams komentavo V.Pranckietis.
Klausiamas, kaip konvencijos ratifikavimas judės Seime, jis sakė, kad konvenciją Seimas jau svarstė, „ir kol nebus paaiškinta aiškiai „socialinės lyties“ sąvoka, turbūt kad nebus per daug gilinamasi“.
„Ta diskusija nuolat vyksta Seime ir niekur mes nesislepiame nuo tos konvencijos, bet konvencija yra susitarimas, o jei susitarimas, reikia susitarti“, – kalbėjo parlamento vadovas.
Klausiamas, kaip pats balsuos dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, V.Pranckietis žadėjo balsuoti „už visus įstatymus, kad smurto artimoje aplinkoje būtų sumažinta“.
„Ne deklaruoti, kad konvenciją priimame, o kad sustipriname smurto artimoje aplinkoje nebuvimą, tada būsime pasiekę rezultatą, o ne kad kažkokį dokumentą iškeliame aukščiau jo tikslų“, – kalbėjo parlamento pirmininkas.
Vilniuje vykstant pasaulio moterų politikos lyderių konferencijai, prezidentė D.Grybauskaitė ketvirtadienį pateikė Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Dalies politikų prieštaringai vertinama konvencija, skirta kovai su smurtu prieš moteris, teikiama Seimui be svarstymo Vyriausybėje.
Kovai su smurtu prieš moteris skirta konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas, Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas „lytis socialiniu aspektu“. Diskusijoje oponentai šį terminą dažniausiai vartoja kaip „socialinė lytis“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis anksčiau yra patvirtinęs, kad konvencija nėra teikiama ratifikuoti Seimui, nes dėl jos politikai neranda sutarimo.
Teikdama ratifikuoti šią konvenciją prezidentė pabrėžė, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris ir nekeičia, neišplečia lyties apibrėžimo, o kalba apie socialines lyčių funkcijas.
Prezidentė kartu argumentavo, kad nuogąstavimai, jog šia konvencija siekiama keisti lyties sąvoką, yra „klaidinantys ir nepagrįsti“.
Anot Prezidentūros, konvencijoje kalbama tik apie socialines lyčių funkcijas ir lygių galimybių skatinimą, diskriminacijos mažinimą, kovą su stereotipais, ir konvencijos apibrėžimai bus taikomi tik šio dokumento rėmuose.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol ji nepasiekė Seimo salės.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Šiuo metu iš 47 Europos Tarybos valstybių narių konvencijos nėra pasirašiusios tik Rusija ir Azerbaidžanas. Konvenciją jau ratifikavo 30 šalių, įskaitant 18 ES valstybių, tarp jų – Lietuvos kaimynė Lenkija, Estija, taip pat Italija, Ispanija, Malta, Vokietija, Prancūzija.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
