Jo teigimu, 155,6 tūkst. arba 5,5 proc. gyventojų gimė užsienyje, daugiausia – Europos valstybėse.
131,1 tūkst. arba 84,2 proc. visų gimusiųjų užsienyje gimė Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Tai yra daugiau nei dešimtadaliu mažiau nei rodė ankstesnio surašymo duomenys.
„Lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis, Lietuvos nuolatinių gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, sumažėjo 63,7 tūkst. arba 11,3 procentinio punkto“, – rašoma pranešime.
Jame teigiama, kad lyginant su 2011 metų surašymu, reikšmingai išaugo gimusiųjų Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. Atitinkamai 2 tūkst. arba 8,2 karto, 7,8 tūkst. arba 5,1 karto ir 1,8 tūkst. arba 3,1 karto.
Statistika rodo, kad visose savivaldybėse padėtis pagal gimusiųjų užsienyje skaičių panaši, tačiau išsiskiria Visaginas, kur kas antras gyventojas gimė ne Lietuvoje.
Šalčininkų rajono savivaldybėje gyvena 12,2 proc., Švenčionių – 10,5 proc., Klaipėdos miesto savivaldybėje – 10,3 proc. ne Lietuvoje gimusių gyventojų.
Vienuolikoje savivaldybių gimusieji Rusijoje sudarė po 50 ir daugiau procentų visų gimusiųjų užsienyje.
Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse iš visų užsienyje gimusiųjų mažiausia dalis gimusiųjų Rusijoje – mažesnė nei ketvirtadalis.
Šiose savivaldybėse didžiausią užsienyje gimusiųjų dalį sudaro gimę Baltarusijoje – jų daugiau nei po 50 procentų.
Aukštas sėslumas
Statistikos departamento teigimu, pernai vykęs surašymas atskleidė ir tai, kad Lietuvos gyventojai retai keičia gyvenamąją vietą – 2 mln. 589 tūkst. arba 92,9 proc. gyventojų metai iki surašymo gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje.
Dažniau gyvenamąją vietą keitė vyrai.
Lietuvoje gyvenamąją vietą dažniausiai keitė 25-44 metų gyventojai, sėsliausiai gyveno – 60 metų ir vyresni gyventojai.
Sėsliausi buvo Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskričių ir Visagino savivaldybės gyventojai.
Sėsliausi buvo Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskričių ir Visagino savivaldybės gyventojai. Marijampolės apskrityje buvo daugiausia gyventojų, kurie gyveno kitame Lietuvos mieste ar kaime, ar užsienyje.
Iš visų gyventojų, gyvenusių kitoje Lietuvos vietovėje (180,7 tūkst.), kas antras gyventojas atvyko nuolat gyventi į Vilniaus miesto (25,4 tūkst.), Kauno miesto (16,1 tūkst.), Vilniaus rajono (13,5 tūkst.), Kauno rajono (10,1 tūkst.), Klaipėdos miesto (7,2 tūkst.), Klaipėdos rajono (6,7 tūkst.), Kaišiadorių rajono (4,2 tūkst.), Šiaulių miesto ir Marijampolės savivaldybes (po 4 tūkst.).
Gyventojų įvairovė
Anot Statistikos departamento, per dešimtmetį visuomenė tapo įvairesnė pagal pilietybę – išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius.
Pernai fiksuota, kad Lietuvoje gyvento 133 valstybių piliečių, 2011 metais – 108.
Lietuvoje gyveno ir Gvinėjos, Kenijos, Naujosios Zelandijos, Palestinos, Panamos, Singapūro, Sudano, Zimbabvės ir kitų šalių gyventojų.
99,4 proc. šalies gyventojų sudaro Lietuvos piliečiai.
Per dešimtmetį išaugo turinčiųjų ne vieną pilietybę skaičius – nuo 4,1 tūkst. iki 8,3 tūkstančio.
2,2 tūkst. nuolatinių Lietuvos gyventojų neturėjo pilietybės, 2011 metais tokių buvo 2,4 tūkst. Daugiausia – 45 ir vyresni gyventojai.
Iš visų gimusių Lietuvoje nuolatinių gyventojų 99,8 proc. turėjo Lietuvos pilietybę, iš visų gimusių užsienyje gyventojų 85,7 proc. turėjo Lietuvos pilietybę, 4,1 proc. – Rusijos, 1,8 proc. – Baltarusijos, 1,6 proc. – Ukrainos.
Daugiausia Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos pilietybę turinčių asmenų gyveno Vilniaus miesto savivaldybėje, atitinkamai 53,8 proc., 35,3 proc. ir 37,2 proc. iš visų turinčiųjų šias pilietybes.
Visagino savivaldybė išsiskyrė tuo, kad kitų valstybių pilietybę turinčių gyventojų dalis joje buvo didžiausia. Kas dešimtas Visagino savivaldybės gyventojas buvo kitos valstybės pilietis.