Ji pranešė, kad Statistikos departamentas ketina kreiptis į užsienio valstybių nacionalinius statistikos biurus, Eurostatą, PLB, Jungtinių Tautų statistikos padalinį, prašydamas padėti surinkti informaciją apie užsienyje gyvenančius lietuvius. Bus stengiamasi sužinoti ne tik skaičių, bet ir amžių, išsilavinimą, užsiėmimo pobūdį ir pan.
Pasak D.Ambrozaitienės, kai kurių šalių statistikai renka duomenis apie jų šalyje gyvenančius kitataučius, kitų valstybių – ne. Kaip pavyzdį ji nurodė Airiją, kur prieš kelerius metus vykdant surašymą, surašyti ir ten gyvenantys emigrantai iš Lietuvos. Surašymas parodė, kad tokių Airijoje esama apie 30 tūkstančių.
Tačiau šiuo skaičiumi suabejojo PLB atstovas iš Airijos. Anot jo, pagal socialinių draudimų numerius matyti, kad nuo 2000-ųjų jų suteikta per 80 tūkst. atvykėliams iš Lietuvos.
Tautiečių surašymas turėtų užtrukti pusantrų metų.
„Gal iki 2014 metų tokį skaičių turėsime“, – vylėsi D.Ambrozaitienė.
Kalbėdama su BNS ji pripažino, kad kol kas nenustatyta metodika ir kriterijai, pagal kuriuos bus renkama informacija – ar pagal turėtą ar turimą Lietuvos pilietybę, ar pagal gimtąją kalbą, ar gimimo vietą, t.t.
„Suderinsime metodiką, kad skaičius būtų kiek įmanomas artimas tikrovei“, – teigė Statistikos departamento atstovė.
Lietuvių surašymas numatytas programoje „Globali Lietuva“.
Anksčiau skelbta, kad užsienyje gali gyventi apie 1 mln. lietuvių. Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990-ųjų iš Lietuvos emigravo per 600 tūkst. gyventojų.
