Iki pasirodant omikron atmainai šio poreikio nebuvo, nes pakartotiniai užsikrėtimai neviršydavo 1 proc. Tačiau nuo sausio pakartotiniai užsikrėtimai pradėjo sudaryti ženklią užsikrėtimų dalį, beveik 15 proc.
„Svarbu suprasti, kad šie skaičiai LABAI priklausys nuo to, ką laikysime pakartotiniu užsikrėtimu. Pavyzdžiui, asmuo, gavęs teigiamą antigeno testo atsakymą ir po 3 dienų gavęs teigiamą PGR tyrimo atsakymą, neturėtų būti laikomas pakartotiniu užsikrėtimu. Asmuo gali sirgti ir ilgiau nei kelias savaites. O viruso genetinė medžiaga gali būti aptinkama net kelis mėnesius po užsikrėtimo. Todėl šiuose skaičiavimuose yra taikomas 90 dienų „tylos periodas“ – mažiausiai tiek dienų turi skirti du užsikrėtimus (t. y., bent tiek dienų asmuo turi būti negavęs teigiamo tyrimo atsakymo).
Įspėjame, kad šiuos skaičius interpretuoti nėra paprasta: kiekvienam iš šių skaičių reikia žinoti „population at risk“ dydį. Pvz., 3 tretiniai užsikrėtimai per parą – čia daug ar mažai? Tam reikia žinoti, kiek iki tos dienos yra buvę antrinių užsikrėtimų (nes neįmanoma užsikrėsti trečią kartą, prieš tai neužsikrėtus antrą kartą), nuo kurių praėjo bent 90 dienų, kuomet asmuo negavo nei vieno teigiamo diagnostinio tyrimo atsakymo“, – rašo Statistikos departamento analitikai savo „Facebook“ paskyroje Valstybės duomenų analitika.
