Etatams užpildyti beveik visose įstaigose jau paskelbtos atrankos, sako vidaus reikalų ministro patarėjas statutinės tarnybos klausimais Vytautas Bakas.
„Iki lapkričio turėtų būti įdarbinta visa komanda. Vėliau planuojame organizuoti jiems bendrus bazinius mokymus tam, kad pateisintumėme savo lūkesčius“, – BNS sakė jis.
Devyni psichologų etatai įsteigti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, šeši su puse etato – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente bei jam pavaldžiose įstaigose. Policijoje papildomai turėtų įsidarbinti trys psichologai, Viešojo saugumo tarnyboje – vienas.
Esant pilnam psichologų vidaus reikalų sistemoje etatų užpildymui, čia dirbs 48 specialistai. Iki šiol policijoje dirbo 24 psichologai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente ir Viešojo saugumo tarnyboje buvo po vieną psichologą, Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje buvo įsteigta pusė psichologo etato.
Pasak V.Bako, pareigūnų socialinės apsaugos pertvarka apims ne tik psichologų pajėgumų didinimą, bet ir centrinės medicinos ekspertizės komisijos pertvarką, kuri šiuo metu ruošiama darbo grupėje, taip pat pertvarkomą pareigūnų psichologinio rengimo sistemą ir naujojo Vidaus tarnybos statuto, kuriame numatytos didesnės pareigūnų socialinės garantijos, įgyvendinimą.
2003–2013 metais, Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvoje nusižudė 43 vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, iš jų 29 – policijos pareigūnai.
„Psichologų etatai yra pirmas žingsnis link civilizuotos pagalbos Lietuvos pareigūnams“, – sakė V.Bakas.
Nuo šiol psichologinė pagalba pareigūnui bus skiriama privalomai, jeigu jis tarnybos metu panaudoja ginklą, tarnybos metu susiduria su gelbėjamų žmonių, nusikaltimų aukų žūtimi, patiria tiesioginę grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, tarnybos metu susiduria su kolegų ar kitų komandos narių netektimi dėl patirto smurto, avarijos, gaisro, savižudybės ar kito psichologinę traumą galinčio sukelti įvykio, taip pat jei turi žalingų įpročių, priklausomybę, smurto bei smurto artimoje aplinkoje atvejais.
V.Bakas teigė, kad iki šiol pareigūnai vengė lankytis pas psichologus, nes manė, jog ateityje tai gali atsiliepti tarnyboje, pavyzdžiui, pareigūnai bijojo keblumų praeinant medicininę apžiūrą. Taip pat dažnu atveju pareigūnas manė, jog jis pats gali susitvarkyti su stresu, teigė ministro patarėjas, kuris anksčiau buvo vienos pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos lyderis.
„Pagalbos atsisakantis pareigūnas kelia grėsmę ir visuomenei. Pagalvokite, pareigūnas su ginklu vaikšto gatvėje ar atlieka funkcijas. Iš principo, tai yra nesaugu“, – sakė V.Bakas.
„Kiek aš bendravau su kolegomis iš Vakarų, tai po tam tikrų kritinių įvykių niekas neklausia, sutinki tu ar ne. Privalai eiti pas psichologą ir kalbėtis su juo. Tuo metu Lietuvoje tai iki šiol nebuvo privaloma“, – teigė jis.
Psichologais vidaus reikalų sistemoje dirbs asmenys, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį. Taip pat galima psichologo kvalifikacija, įgyta ne mažiau kaip penkerių metų vienpakopių nuoseklių universitetinių studijų metu.
Vidaus reikalų ministerija pareigūnų socialinės ir sveikatos apsaugos pertvarkos imasi reaguodama į tai, kad Lietuvoje statutinių pareigūnų nusižudo daugiausiai Europoje. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nusižudė 17 statutinių pareigūnų. Daugiausiai jų – iš policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento.
2003–2013 metais, Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, Lietuvoje nusižudė 43 vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, iš jų 29 – policijos pareigūnai.
