Preliminariais duomenimis, per pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei trisdešimčiai įmonės darbuotojų galėjo būti išmokėta per 200 tūkst. Lt neapskaityto darbo užmokesčio. Patikrinimas atliktas bendradarbiaujant Klaipėdos AVMI ir Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams.
Apie tai, kad statybų bendrovėje yra pažeidžiami darbuotojų interesai didžiąją dalį atlyginimo jiems mokant „vokeliuose“, pasitikėjimo telefonu beveik tuo pačiu metu buvo gauti net keli anoniminiai pranešimai. Jie pasitvirtino atvykus į įmonę, kurioje kaip tik tuo metu vyko neoficialiosios dalies atlyginimų dalybos. Patikrinimo metu rasta algoms skirta pinigų suma ir ranka rašyti atlyginimų „juodraščiai“, kuriuose buvo fiksuojama kada, kam ir kiek jų išmokėta. Įmonėje visu etatu įdarbinti darbuotojai oficialiai gaudavo minimalų atlyginimą, o įdarbintieji puse etato – perpus mažiau.
Papildomas sumas „vokeliuose“, kurios, preliminariais skaičiavimais, per mėnesį sudarydavo iki 50 tūkst. Lt, darbuotojams išmokėdavo laikinasis įmonės vadovas.
VMI pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų skaičius apskrityje šiemet išaugo net 44 proc., didžioji dalis pranešimų buvo gauta dėl neapskaitytų pajamų. Klaipėdos apskrityje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo atvejai šiemet nustatyti transporto ir viešojo maitinimo paslaugų įmonėse, naudotų automobilių ir jų dalių mažmeninės prekybos, chemijos produktų, metalo apdirbimo, siuvimo paslaugų įmonėse.
Neapskaitytą darbo užmokestį mokančių bendrovių vadovams gresia administracinė atsakomybė – iki dvidešimties tūkstančių litų dydžio bauda. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
