Nenori, kad pasikartotų sena istorija
Sąvartynas šalia Kuprioniškių veikė ir anksčiau, nuo 2000 metų. Anot Kuprioniškių bendruomenės pirmininkės Alinos Michaliovienės, šiukšlių kalnai iškilo iki 25-30 metrų.
„Ir nors turėjo daugiau nei pusę tų atliekų rūšiuoti, daugiau nei 65 proc. jų nerūšiavo, o krovė į krūvą“, – kalbėjo A.Michaliovienė. Tuo metu minimoje aikštelėje darbavosi įmonė „Bionovus“, kurie norėjo išplėsti atliekų tvarkymo teritoriją, tačiau 2014 m., sukilus bendruomenei, šie planai buvo sustabdyti. Netrukus bendrovė nutraukė veiklą, tačiau šiukšlių kalnas liko.
„Šiukšlių mišinys, kratinys, kurį, turbūt, sunkiai įmanoma išrūšiuoti. Sutvarkė taip: suvarė techniką, kalnas yra padarytas piramidės formos, užbertas statybinėmis skaldomis, po kurio laiko savaime užaugo žolės. Tačiau kalnas turėjo būti 3 metrų aukščio, dabar jis yra apie 15. Plika akimi nepamatysi, kad ten šiukšlės", – pasakojo A.Michaliovienė.
Anot jos, sąvartyne taip pat buvo pavojingų atliekų ir asbesto šalinimo aikštelė. Dėl asbesto sanitarinė apsaugos zona turėtų būti 500 metrų, o gyvenamieji namai stovi vos už 30-70 metrų.
„Į 500 metrų zoną patenka pusė mūsų kaimo. O prie pat, už 300 metrų, yra Vilniaus rajono teritorija, kur suprojektuoti gyvenamieji namai, taigi ateityje užprogramuotas konfliktas tarp Vilniaus miesto ir rajono. Tas sąvartynas yra 7 kilometrų atstumu nuo Aušros vartų, be to, jis puikiai matomas žmonėms, skrendantiems per Vilniaus oro uostą“, – sakė kuprioniškietė.
Pasak A.Michaliovienės, Vilniaus miesto savivaldybei priklauso dvi iš trijų aikštelių. 2017 m. konkursą ten tvarkytis laimėjo įmonė „Vilniaus betono demontavimo technika" (VBDT). Kuprioniškių gyventojai prieštaravo konkursui, tačiau jis įvyko, nepaisant aplinkosauginių pažeidimų, kurie taip ir nebuvo sutvarkyti.
A.Michaliovienė tikina, kad VBDT siekiant gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą turėjo būti atliekamas leidimo pakeitimas su visomis priklausančiomis derinimo su visuomene ir institucijomis procedūromis. Tačiau esą buvo atliktas rekvizitų pakeitimas ir pakeistas tik titulinis lapas, neatliekant jokių derinimo procedūrų.
„VBDT per metus nuo sutarties su savivaldybe pasirašymo turėjo sutvarkyti TIPK leidimą ir veikti. Bet faktiškai leidimas negali būti pakeistas ir veikla negali vykti, kadangi sąvartyne yra viršytas atliekų kiekis ir neatliktos jokios poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) atliko patikrinimą ir nustatė sąvartyne pažeidimus, o Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nurodė pateikti įmonei patikslintą Taršos leidimo keitimo paraišką. Labai džiugina, kad aplinkosaugos institucijos pagaliau pradėjo veikti ir spręsti susikaupusias problemas“, – aiškino Kuprioniškių bendruomenės pirmininkė.
Anot A.Michaliovienės, VBDT buvo pateikusi patikslintą paraišką, bet nesulaukusi atsakymo iš AAA pradėjo veiklą aikštelėje. Kartu buvo nesutvarkyti pažeidimai, kuriuos nustatė AAD. Bet AAA atmetė paraišką ir VBDT išvežė iš sąvartyno visą techniką.
„Kyla klausimas, kodėl Vilniaus savivaldybė nenutraukia sutarties su bendrove, kuri daugiau nei metai nevykdo ir negali vykdyti konkurse minimos veiklos. Savivaldybė nesileidžia į jokias diskusijas su bendruomene dėl šios problemos. Kaip gali savivaldybė buldozeriu per įstatymus važiuoti ir nieko nepaisyti? Gal jau pasibaigė tie laikai, kai krauname didžiulį kalną, užteršiame žemę ir toliau tai tęsiame. Yra daug aplinkosaugos problemų, reikia jas spręsti, rūšiuoti šiukšles ir jas perdirbti, taikyti pažangias technologijas“, – svarsto A.Michaliovienė.
Aikštelė veikia, bet su pertraukomis
VBDT direktorius Giedrius Masalskas 15min sakė, kad dabartinis TIPK leidimas minimoje aikštelėje Liepkalnio g. leidžia rūšiuoti ir perdirbti 19 nepavojingų statybinių atliekų, pavyzdžiui, plytas, betoną, stiklą, medieną, deponuoti (saugoti) 11 nepavojingų atliekų ir 2 atliekas, kuriose yra asbesto.
„Darbus atliekame su pertraukomis, įmonės turima atliekų rūšiavimo, perdirbimo technika yra mobili. 11 nepavojingų atliekų deponavimo šiuo metu nevykdome, kaip tik prašome AAA pakeisti leidime į perdirbimą, tuo deponavimą panaikinant“, – aiškino G.Masalskas. Bendrovė veiklą ten vykdo nuo 2018 m. birželio – tada, kai gavo leidimą.
Jis tikisi, kad toks sprendimas leis kiek nuraminti bendruomenę, ir tikina, kad jokių statybinių atliekų kalnų, siekiančių keliolika metrų, niekas nebepils. Kiek leido sąlygos, minimaliai išsiplėsdama, VBDT įrengė asbesto šalinimo sekciją.
„Joje nuolatos šaliname asbesto atliekas. Numatomas kaupo dydis iki 2 metrų. Teritoriją supa aukštesni želdiniai, kaupas nebus matomas net nuo sklypo ribos“, – aiškino įmonės vadovas.
„Galbūt bendruomenė pastebėjo daugiau veiklos 2019 kovą–gegužę, kai pavasarį suremontavome kelius, sutvarkėme pažeistas tvoras, paviršinių nuotekų sistemą, atlikome žemės darbus. Pagal galiojančiame leidime esančius maksimalius metinius kiekius mes galime deponavimui į teritoriją atvežti vidutiniškai 3 sunkvežimius per savaitę, tad verdant aplink statybų, kitai gamybinei veiklai, bendruomenei sunku mūsų veiklą pastebėti“, – atsakė G.Masalskas.
Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad Liepkalnio g. esantis sklypas, kuriame veikia VBDT, pagal Bendrąjį planą patenka į verslo, gamybos ir pramonės teritorijų funkcinę zoną, kurioje numatytas šių žemės sklypų naudojimo būdas – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynas) teritorijos. Todėl pagrindinė konkurso sąlyga ir buvo tokią veiklą vykdyti, prieš tai gavus TIPK leidimą. Įmonė, kaip pažymi Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė, taip pat turi turėti teisę verstis šia nurodyta veikla, turėti reikiamą įrangą, būti įsidiegusi aplinkos apsaugos vadybos sistemą.
Kadangi VBDT nėra panaikintas TIPK leidimas, todėl savivaldybė ir nenutraukia sutarties su bendrove.
Mes galime deponavimui į teritoriją atvežti vidutiniškai 3 sunkvežimius per savaitę, – teigė G.Masalskas.
„Mūsų turimais duomenimis, TIPK nustatytas didžiausias leistinas šalinti atliekų kiekis yra neviršytas, leistina 927 596 tonos, o įrenginyje pašalinta 549 420 t. Pažymėtina, kad neaiškumų gali kilti dėl to, kad patikslintas TIPK yra išduotas bendrai dviem įmonėms ir dviem sklypams – Liepkalnio g. 172B ir 172C“, – atsakė sostinės savivaldybės specialistė Dovilė Ibianskaitė.
Taršos leidimo kelionė
Kai VBDT laimėjo konkursą tvarkytis Liepkalnio g., kartu „paveldėjo“ senąjį Taršos leidimą, tačiau norinti pradėti veiklą jį reikėjo keisti. Senasis leidimas buvo išduotas prieš 13 metų, o per tą laiką pasikeitė dalis teisės aktų, kitų reikalavimų. Bet tai padaryti nebuvo taip paprasta.
„Mes kreipėmės į AAA bent 4 kartus, turėjome darbo susitikimus ir aplinkos apsaugos specialistai, dirbę su leidimo išdavimu, nerado varianto, kuris leistų pradėti dirbti Liepkalnyje. Tai mes kreipėmės, kad mums išduotų atskirą leidimą perdirbti atliekas, priimti asbestą, bet atmetė, nes toks leidimas jau yra išduotas ir apima tris sklypus. Tada mes pateikėme dar vieną paraišką, kad duotų ne TIPK leidimą, o tik paprastą Taršos leidimą. Vėl atmetė: negalima išduoti jo, nes veikia ir asbesto integruotas taršos leidimas“, – situaciją prisiminė G.Masalskas.
Galiausiai surastas toks variantas: taršos leidimą valdytų dvi bendrovės: VBDT ir greta veikianti „First opportunity“. Tereikėjo, kad VBDT įtrauktų į jau esantį leidimą.
Tačiau šiemet kovą, po AAD atlikto patikrinimo, AAA pranešė įmonei, kad būtina keisti esamą TIPK leidimą. Agentūra nurodo, kad buvo viršytas leidžiamas šalinti atliekų kiekis įrenginyje. Taip pat nėra iš molio suformuotos techninės dangos žemės sklype. VBDT paprašyta patikslinti informaciją dėl triukšmo kontrolės bei pateikti informaciją apie aplinkosaugos veiksmų plano įgyvendinimą.
AAA pranešė įmonei, kad būtina keisti esamą TIPK leidimą.
Patikslintą paraišką VBDT pateikė balandį, tačiau liepą ją AAA atmetė. Agentūra 15min atsiųstame atsakyme taip pat nurodė, kad gegužę išdavė TIPK leidimą vykdyti nepavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo bei pavojingų atliekų (turinčių asbesto) šalinimo veiklą, aikštelėse, esančiose Servečės g. 7 ir Liepkalnio g. 172C, Vilniuje.
„Rugpjūtį paraišką pagal agentūros pastabas pakoregavome ir vėl esame pateikę agentūrai. Paraiškoje prašome pritarti modernizuoti veiklą pagal esama leidimą, nekeičiant nei atliekų rūšių, nei, juolab, kiekių, leidimas išduotas prieš keliolika metų nebeatitinka šiandienos atliekų tvarkymo reikalavimų“, – teigė G.Masalskas.
Aplinkos ministerijos viceministrė Justina Grigaravičienė teigė, kad su paskutine patikslinta paraiška gali susipažinti ir vietos bendruomenė.
G.Masalskas nurodė, kad paraiškos dėl TIPK peržiūrėjimas užtrunka apie 20 darbo dienų.
Aiškinasi ir teisme
Anot AAD, VBDT pernai lapkritį informavo, kad ketina pradėti atliekų apdorojimo veiklą. Pagal gautus du skundus gegužę AAD atliko neplaninį patikrinimą, nustatė, kad nesilaikyta TIPK leidimo sąlygų bei Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių reikalavimų. AAD negalėjo atskleisti, kokius pažeidimus aptiko VBDT tvarkomoje teritorijoje. Priežastis – vyksta teismo procesas tarp departamento ir VBDT įmonės vadovo G.Masalsko.
„Už padarytus nusižengimus įmonės vadovas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byla yra perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui, kol jis nepriims sprendimo, detalizuoti pažeidimų negalime. Taip pat VBDT privalomuoju nurodymu buvo įpareigota pašalinti patikrinimų metu nustatytus pažeidimus“, – atsakyme rašė AAD viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė. Departamento atstovė pridūrė, kad jei nebus sutvarkyti pažeidimai, bus taikomos tolesnės poveikio priemonės.
Ji pridūrė, kad privalomajame nurodyme buvo numatyta pažeidimus pašalinti iki birželio 27 d. Įmonė yra raštu informavusi, kad sutvarkė problemas. Rugpjūtį aplinkosaugininkai turėjo atlikti patikrinimą, kuris anksčiau buvo atidėtas, nes laukė teismo sprendimo, tačiau mėnesio pabaigoje, dėl didelio krūvio, to dar nepadarė.
Keista, kad anksčiau neaptiko trūkumų
Pasak G.Masalsko, AAD teritoriją tikrino 4 kartus – pernai gruodį, šiemet kovą, birželį ir liepą. Jam keista, kad aplinkosaugininkai tris kartus neužfiksavo to, ką rado ketvirtą kartą.
„Pažeidimų esmės nesuprantu – inspektoriui netiko tvora aplink sklypą, esanti ten daugiau kaip 12 metų, netiko, kad prieš 3-5 metus, kai mūsų įmonei dar nebuvo duotas leidimas dirbti, kažkas nepakankamai apželdino teritoriją, taip pat nebetiko aikštelės danga, turimos įmonės svėrimo, ratų plovimo priemonės ir įranga“, – vardijo VBDT direktorius.
„Pernai rudenį AAD parašė raštą mums, kad jų žiniomis, galimai teritorijoje, iki mums pradėjus veiklą, sukauptas didesnis atliekų kiekis nei leistinas tonomis, nors kubiniais metrais likęs tas pats. Rėmėsi kažkokios nepasibaigusios bylos, su kuria mes neturime nieko bendra, medžiaga. Mums paprašius paaiškinti, ar tai draudimas veikti ar ne, AAD neatsakė“, – kalbėjo G.Masalskas.
Taigi, VBDT padavė prašymą ginčų komisijai, kad AAD savo poziciją paaiškintų. Departamentas komisijai parašė, kad tai – nei sprendimas, nei draudimas, tai tėra jų nuomonė, tad dirbti galima, jų raštas jokios įtakos bendrovės veiklai neturi. Iki šių metų vasaros.
„Patikrinimo akte 2019 birželio mėn. AAD pareigūnai jau nurodė, kad anksčiau sukaupti kiekiai tos pačios bylos medžiaga nėra viršyti, atitinka leistinus. Manau, kad tokių gandų, nuotrupų ir prisiklausė bendruomenės atstovė“, – atsakė G.Masalskas.
G.Masalskas taip pat negalėjo komentuoti apie teismus su AAD, tačiau pridūrė, kad bendrovė irgi padavė AAD į teismą dėl privalomųjų nurodymų.
„Absoliučiai visus pareigūnų inkriminuojamus pažeidimus, tiek bendrovei, tiek man, kaip vadovui, siūlomas baudas iki dabar įvykę teismai yra atmetę. AAD vien tik mūsų bendrovei šiais metais jau yra sumokėjęs 2 290 eurų mokesčių mokėtojų pinigų bylinėjimosi išlaidų padengimui“, – dėstė G.Masalskas.
