Į 15min kreipėsi Salininkuose gyvenantis Valdas (pavardė redakcijai žinoma), pasak kurio, iš statybinių atliekų rūšiavimo aikštelės, esančioje P.Žvirkos gatvėje, sklinda smarvė. Vyras įtaria, kad toje vietoje gali būti laikomos ir buitinės atliekos. Anksčiau nemalonių kvapų nebuvo.
Susisiekus su „Atliekų rūšiavimo centru“, Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) bei Aplinkos apsaugos departamentu (AAD), paaiškėjo, kad statybinių atliekų rūšiavimo aikštelėje buitinės atliekos nelaikomos, jų ten negali būti, nes įmonė neturi tam leidimo. AAD į šią aikštelę šiemet vyko šešis kartus, tačiau komunalinių ar buitinių atliekų įmonės lauko aikštelėje esančiame mišrių statybinių ir griovimo atliekų kaupe nerasta. Taip pat nebuvo juntama ir smarvė.
„Visų patikrinimų metu jokio nemalonaus kvapo nebuvo juntama, kadangi laikomose atliekose nėra biodegraduojančių ar gyvūninių produktų atliekų. Dėl kvapų pažeidimų nebuvo nustatyta, nors paskutiniai keli patikrinimai buvo atliekami pastaraisiais mėnesiais, kai buvo tikrai aukšta oro temperatūra“, – 15min atsiųstame atsakyme dėstė AAD. Anot departamento, „Atliekų rūšiavimo centro“ taršos leidime yra numatytos priemonės nemaloniems kvapams veiklavietėje mažinti.
NVSC nurodo, kad įprastai statybinių atliekų tvarkymo veiklai nėra būdinga kvapų sklaida, labiau būdinga aplinkos oro tarša dulkėmis. O Salininkų gyventojai dėl kvapų problemos nėra kreipęsi į centrą.
15min fotografas, apsilankęs teritorijoje aplink minimą statybinių atliekų tvarkymo vietą, taip pat patvirtino, kad nesklido jokie nemalonūs kvapai.
Tačiau besidomint kvapų problema, paaiškėjo, kad statybinių atliekų tvarkymo aikštelė yra sudėtingo konflikto centre.
„Atlikti tyrimai, nieko neviršijame“
„Atliekų rūšiavimo centro“ komercijos direktorius Dovydas Urvakis nesibaigiančius gyventojų pasipiktinimus pavadino nuožmiu puolimu. Anot jo, dauguma skundų yra nepagrįsti ir kaskart jie vis kitokie.
„Yra koncentruotas Salininkų bendruomenės suorganizuotas puolimas. Skundžiasi konkurencinės įmonės darbuotojai, kurie gyvena Salininkuose, jie piktnaudžiauja savo, kaip gyventojo, teise ir vykdo agresyvius verslo puolimus“, – 15min situaciją komentavo D.Urvakis.
Jis pripažįsta, kad smarkių karščių metu, dulkių intensyvumas buvo padidėjęs, bet, atsižvelgdama į gyventojų pastabas, įmonė teritoriją laistė, investavo į automatinę laistymo sistemą. Be to, bendrovė savo lėšomis atlieka poveikio aplinkai įvertinimą, dirba su visuomenės sveikatos centro laboratorija.
„Yra padaryti tiek kvapų tyrimai, tiek dulkėtumo tyrimai, tiek triukšmo tyrimai. Mes nieko tikrai neviršijame“, – tvirtino D.Urvakis.
„Atliekų rūšiavimo centro“ komercijos vadovas taip pat pridūrė, kad siūlė Salininkų bendruomenės pirmininkei Ramutei Nalivaikienei pakviesti besiskundžiančius gyventojus, kad galėtų aptarti iš aikšteles kylančias problemas, rasti sprendimus. Tačiau neatėjo nė vienas salininkietis.
R.Nalivaikienė tai paneigė. 15min ji teigė, kad nebuvo sulaukusi tokio kvietimo. Be to, įmonė nepakvietė ir į poveikio aplinkai pristatymą. Apie tai R.Nalivaikienė tikina sužinojusi tik praėjus keliems mėnesiams, elektroniniu paštu gavusi raštą apie tai. Vasarą Salininkų bendruomenės pirmininkė siekė pakviesti į aikštelę savivaldybės aplinkosaugos komisiją, tačiau nuleido rankas.
„Birželį skambinau centrui, kad leistų atvykti savivaldybės visuomeninei aplinkosaugos komisijai: pažiūrėtų, kas ten vyksta, galėtų pasitarti. Įmonė žodžiu pasakė, kad nėra ko važiuoti, vėliau gavau el.laišką, su prašymu pateikti žmonių sąrašą, kokiais klausimais norėsime atvykti. Aš jį atšaukiau“, – dėstė R.Nalivaikienė.
Tiesa, ji pati šiemet aikštelėje nėra buvusi, tačiau teigia, kad gauna gyventojų skundus dėl P.Žvirkos gatvėje vykdomo statybinių atliekų rūšiavimo.
„Mūsų žiniomis, jie viršijo atliekų aukštingumą, šiferis yra priimamas“, – aiškino salininkietė. Ją taip pat liūdina, kad aikštelės darbas žalą daro ir netoliese įsikūrusiai mokyklai, taip pat šalia esantiems darželiui, miestelio centrui, gėlo vandens tvenkiniams, vandenvietei.
R.Nalivaikienė pasidalino keliomis gyventojų nuotraukomis, kuriuose užfiksuoti aikštelės pažeidimai. Šiemet, kaitros metu, net buvo kilęs dulkių stulpas.
D.Urvakis nurodė, kad „Atliekų rūšiavimo centras“ užsiima gamybinių atliekų surinkimu, rūšiavimu, perdirbimu. Nei su buitinėmis, nei su pavojingomis atliekomis įmonė nedirba.
„Mes tik turime licenciją surinkti ir vežti į galutinę atliekų tvarkymo aikštelę asbestą, vadinamąjį šiferį. Jeigu gyventojas nutarė pakeisti namo stogą, mes išnuomojame konteinerį arba jis pats atveža mums į teritoriją šiferį ir mes išvežame į sąvartyną“, – atsakė D.Urvakis.
Yra padaryti tiek kvapų tyrimai, tiek dulkėtumo tyrimai, tiek triukšmo tyrimai. Mes nieko tikrai neviršijame, – tvirtino D.Urvakis.
Visgi šį tą viršijo
Atsižvelgiant į gautus gyventojų nusiskundimus, AAA gegužės pabaigoje peržiūrėjo „Atliekų rūšiavimo centro“ taršos leidimo sąlygas. Taigi, šioje aikštelėje atliekų rūšiavimo bei perdirbimo (sijojimas, trupinimas) veikla turi būti vykdoma tik uždarose patalpose (pastato langai, durys ir pan. turi būti uždaryti). Atliekų rūšiavimas, sijojimas, trupinimas ir laikymas turi būti vykdomas tik zonose, nurodytose taršos leidimo prieduose, laikomų atliekų aukštis neturi viršyti 2,5 m.
Degias atliekas, kitas rūšiavimo ar perdirbimo metu gautas atliekas laikyti uždengtuose konteineriuose, siekiant sumažinti kietųjų dalelių išmetimą į aplinkos orą, esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms (šiltuoju metų laiku, esant karštam, sausam orui), statybinių atliekų ir iš atliekų gautos produkcijos – skaldos laikymo, išpylimo/pakrovimo zonos turi būti drėkinamos.
AAA taip pat nurodo, kad, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygomis, antrinių žaliavų surinkimo bazei yra nustatoma 300 metrų sanitarinė apsaugos zona. Remiantis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, ne metalo laužo ir atliekų perdirbimui reglamentuojama 500 m sanitarinė apsaugos zona.
NVSC Vilniaus departamentas, nagrinėdamas Salininkų gyventojų skundus, 2018 metais buvo organizavęs laboratorinius triukšmo matavimus pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje. Šiuos matavimus atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
„Matavimai atlikti siekiant įvertinti gyvenamųjų pastatų aplinkoje išmatuotų triukšmo lygių atitiktį didžiausiems leidžiamiems triukšmo ribiniams dydžiams, nustatytiems Lietuvos higienos normose. NVSPL 2018 m. birželio mėn. atliktų laboratorinių matavimų duomenimis, gyvenamojoje aplinkoje prie gyvenamojo namo P.Žvirkos gatvėje, Vilniuje, tiek veikiant, tiek neveikiant statybinių atliekų rūšiavimo aikštelės triukšmo šaltiniams, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 46–47 dBA, maksimalus – 60 dBA ir neviršijo Lietuvos higienos normose nurodytų leistinų lygių“, – 15min atsiųstame atsakyme rašė NVSC.
Tačiau aikštelė ribojasi ir su Vaikų gatve, kur, anot NVSPL, tiek veikiant, tiek neveikiant Bendrovės triukšmo šaltiniams, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 58–59 dBA, maksimalus – 64–68 dBA ir viršijo leistinus lygius.
NVSC Vilniaus departamentas 2019 m. liepos mėn. pradėjo pareiškėjų patalpų oro taršos dulkėmis tyrimą, kuris dar nėra užbaigtas. Laboratorinius tyrimus atlieka NVSPL.
AAD 15min atsakė, kad bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“ surašyti 3 patikrinimo aktai. Dar vienas patikrinimo aktas bus surašomas artimiausiu metu, įskaitant ir patikrinimus pagal skundus bei patikrinimus dėl privalomųjų nurodymų vykdymo.
„Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lauko atliekų aikštelėje laikomų atliekų kaupo aukštis gerokai viršijo 2,5 m (svyravo nuo 6 iki 8,1 m). Taip pat buvo nustatyta, kad didžioji mišrių statybinių ir griovimo atliekų dalis buvo laikoma ne uždarame įmonės sandėlyje, bet atviroje lauko atliekų aikštelėje. Po mišrių statybinių ir griovimo bei kitų atliekų rūšiavimo darbų susidariusios antrinės žaliavos (plastikas, stiklas, popierius) buvo laikomos atviroje lauko teritorijoje šalia įmonės sandėlio, o ne lauko atliekų aikštelės numatytoje šių atliekų laikymo zonoje.
Lauko atliekų aikštelė nebuvo padalinta į degių, antrinių žaliavų, po atliekų rūšiavimo susidariusių kitų atliekų laikymo zonas. Patikrinimo metu degiosios atliekos ir tolesniam perdirbimui ar panaudojimui netinkamos atliekos nebuvo laikomos konteineriuose su tentine apsauga.
Įmonės esančioje lauko atliekų aikštelėje atliekos laikomos didesniame nei Taršos leidime nurodytame didžiausiame leistiname atliekoms saugoti lauke plote. Atskiroje teritorijos vietoje, netoli administracinio pastato, nesilaikant Taršos leidime nustatytų laikymo sąlygų ir atliekų laikymo zonų, sukrautos į didelę krūvą buvo laikomos medienos atliekos“, – išaiškino AAD.
Dėl to bendrovei balandį buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir rašytinis įspėjimas juridiniam asmeniui, birželį surašytas protokolas juridiniam asmeniui ir įteiktas privalomasis nurodymas pažeidimams pašalinti. Šiuo metu, anot AAD, atliekamas tyrimas dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, už tai atsakingam asmeniui bus taikoma administracinė atsakomybė, bus įteiktas pakartotinis privalomasis nurodymas.
Bendrovė ginasi: patikrinimai inicijuoti „iš aukščiau“
„Atliekų rūšiavimo centro“ direktorius Evaldas Paulikas aiškino, kad 2018 m. situacija ėmė keistis. Pavyzdžiui, prieš metus, 2017 m., buvo gauta skundų bei pranešimų, susijusių su įmonės veikla, kurių pagrindu iš Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų pusės buvo atlikta keletas tarnybinių patikrinimų, rasti mažareikšmiai pažeidimai, kuriuos netrukus pašalino.
Reaguodama į rekomendacijas ir siekdama užkirsti kelią pažeidimams kilti ateityje, Bendrovė pasamdė specialistų komandą atlikti būtinas procedūras – nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, aplinkos poveikio vertinimo būdus. Akredituotos laboratorijos pagalba buvo paimti kvapų mėginiai, atlikti triukšmo modeliavimai, dulkių ir kietųjų dalelių skaičiavimai, visi gauti rezultatai išviešinti, tačiau susipažinti su išviešintais rezultatais niekas neatvyko.
2018 metais bendrovės atžvilgiu pasipylė nepagrįsti anoniminiai skundai, bei atitinkamai nuolatos atliekami tarnybiniai patikrinimai, kurių metu esminių pažeidimų bendrovėje rasta nebuvo.
„Bendrovei buvo leista suprasti, kad patikrinimai inicijuoti dėl „iš aukščiau“ duotų nurodymų“, – 15min raštu atsiųstame atsakyme aiškino E.Paulikas.
Turime informaciją, kad iš Taršos prevencijos departamento vadovybės pusės buvo gauti imperatyvūs nurodymai sužlugdyti bendrovę, – pridūrė E.Paulikas.
Jis taip pat nurodė, kad šių metų sausio paskutinę dieną bendrovės teritorijoje buvo sulaikytas pašalinis asmuo, kuris be leidimo pateko į privačią teritoriją, fotografavo bei filmavo atliekų rūšiavimo ir gamybinius procesus. Bendrovės darbuotojų paprašytas prisistatyti, pasiaiškinti, ką jis veikia, ir ištrinti užfiksuotus vaizdus, asmuo nedelsdamas pasišalino automobiliu iš bendrovės teritorijos.
E.Paulikas sakė, kad apie tai pranešta policijos pareigūnams, kurie nustatė, kad minėtas asmuo yra Vitalijus Auglys, save policijos pareigūnams pristatantis Aplinkos ministerijos kancleriu. Jam buvo inicijuota administracinė byla. Paieškos sistemoje galima rasti, kad V.Auglys buvo Aplinkos ministerijai pavaldaus Taršos prevencijos departamento direktorius. Šiuo metu jis yra Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vadovas.
„Turime informaciją, kad iš Taršos prevencijos departamento vadovybės pusės buvo gauti imperatyvūs nurodymai sužlugdyti bendrovę, neatsižvelgiant į veiklos sezoniškumą, specialiai kurpiant privalomuosius nurodymus, taip pat specialiai skiriant privalomųjų nurodymų trumpesnius nei įstatyme numatytus terminus“, – dėstė „Atliekų rūšiavimo centro“ direktorius E.Paulikas.
15min susisiekus su V.Augliu, jis atsakė, kad Aplinkos ministerija yra gavusi ne vieną gyventojų ir Salininkų bendruomenės skundą dėl „Atliekų rūšiavimo centro“ netinkamos atliekų tvarkymo veiklos. Gyventojai skundėsi, kad įmonės veikla neatitinka Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo sąlygų dėl atliekų kiekio, atliekų tvarkymo vietos, atliekų kaupų aukščio, atliekų perdirbimo neuždarose patalpose, dėl tvarkymo ne tik statybinių, bet ir kitų atliekų.
„Norint įsitikinti skundų pagrįstumu bei aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumu, yra svarbu į tokias situacijas pasižiūrėti iš šalies. Todėl važiuodamas pro šalį, užsukau į nurodytą atliekų tvarkymo vietą, į kurią nebuvo jokių apribojimų patekti, nebuvo jokių informacinių ar įspėjamųjų ženklų“, – nurodė V.Auglys.
Jis tvirtino, kad apie jokį policijos tyrimą bei jam iškeltą bylą nėra informuotas. V.Auglys dar taip pat pridūrė, kad įmonė pažeidžia atliekų tvarkymo reikalavimus ir nesilaiko išduoto Taršos leidimo sąlygų.
„Gyventojai skundžiasi, inspektoriai tikrina, bando privalomais nurodymais ir baudomis paskatinti įmonę tvarkyti atliekas pagal išduotas leidimo sąlygas. Tačiau įmonei sunkiai tai sugeba daryti ir apeliuoja, kad juos kažkas spaudžia. Jie turi tvarkyti atliekas pagal išduotas leidimo sąlygas, tačiau to iki šiol nėra. Tą ir rodo inspektorių patikrinimai. Visi kalti, tik ne jie patys“, – atsakė V.Auglys.
E.Paulikas taip pat aiškino, kad AAD informacija apie pažeidimus nėra tiksli ir išsami. Privalomasis nurodymas buvo vykdomas, visi pažeidimai buvo pašalinti, išskyrus vieną mažareikšmį dėl 2,5 m atliekų aukštingumo, kur AAD specialistai vienoje 0,36 aro atliekų laikymo aikštelės vietoje vizualiai nustatė, kad, jų nuomone, aukštingumas viršytas. E.Paulikas pabrėžia, kad minėti pažeidimai yra mažareikšmiai, nes nepadarė jokios žalos gamtai ir žmonėms. Šiuo metu šis pažeidimas baigiamas ištaisyti.
„Ne paslaptis, kad privalomųjų nurodymų terminai duodami specialiai kuo trumpesni, nėra atsižvelgiama į įmonės ūkinės komercinės veiklos mastus. Ignoruojami argumentuoti įmonės prašymai pratęsti privalomojo nurodymo terminus nepateikiant objektyvių priežasčių, kas kelia pagrįstas abejones, ar ne siekiama tikslingai žlugdyti įmonės veiklą naudojantis aplinkos apsaugos departamentu kaip įrankiu“, – tvirtino statybinių atliekų rūšiavimo aikštelę valdančios įmonės vadovas.
Be to, anot E.Pauliko, bendrovei nėra žinoma apie AAD atliekamą tyrimą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, nebuvo įteiktas joks aktas ar pranešimas.
Kaip sakė E.Paulikas, minėti pažeidimai susidarė dėl to, kad privalomąjį nurodymą gavo, kai vasaros sezono rekonstrukcijai daugiau negu mėnesiui buvo uždaryta atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje „Fortum Heat Lietuva“. Ten po rūšiavimo yra galutinai utilizuojamos visos Lietuvos atliekų tvarkymo įmonių atliekos.
„Tai sudaro didelių nepatogumų ne tik mūsų įmonei, su tomis pačiomis problemomis susiduria ir kitos atliekų tvarkymo bendrovės. Juo labiau kad pavasario vasaros sezonai yra pats atliekų tvarkymo kiekių pikas metuose. Todėl, mūsų manymu, ši situacija yra sureikšminama“, – komentavo E.Paulikas.
E.Paulikas pabrėžia, kad minėti pažeidimai yra mažareikšmiai, nes nepadarė jokios žalos gamtai ir žmonėms.
