Iki šiol – pagal sutarimą
Pagal dabar galiojančius teisės aktus statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Minėti terminai, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, numatomi sutartyse statybos procesų dalyvių sutarimu. Tačiau garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų garantinis terminas privalo būti ilgesnis nei 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų garantinis laikotarpis turi siekti 20 metų.
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu už statinio griuvimą nepasibaigus garantiniams terminui atsako statinio projektuotojas, rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Atsakingi statybų proceso dalyviai turi užtikrinti per garantinį laikotarpį atsiradusių defektų pašalinimą. Tam laikui, kol šalinami defektai ir statinys negali būti naudojamas, garantinis terminas yra stabdomas ir atitinkamai pratęsiamas vėl pradėjus statinį eksploatuoti.
Prievolių vykdymo užtikrinimas
Aplinkos ministerijos inicijuojamomis Statybos įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti, kad rangovas suteiktų užsakovui būtent 2 metų garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurį gali suteikti draudimo įmonė ar bankas. „Dveji metai pasirinkti todėl, kad būtent per šį laikotarpį išryškėja daugiausia statinių defektų. Tačiau kartais, tokiais atvejais, kai rangovas bankrutuoja ar vengia atitaisyti žalą, užsakovas neturi kur kreiptis. Ši pataisa turėtų išspręsti minėtą klausimą“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas. Anot jo, būtina pabrėžti, kad dabar galiojanti garantijos tvarka taip pat niekur nedings – minėtoji bus papildomas.
Dveji metai pasirinkti todėl, kad būtent per šį laikotarpį išryškėja daugiausia statinių defektų.
Viceministrė pabrėžė, kad nors statybų rangovai nuogąstauja, jog užtikrinti garantinį laikotarpį sunku, mat jie patys negamina medžiagų, o kartais paveda jos, statybų rangovai už kokybę atsakyti turi. „Manau, kad šios pataisos padės užtikrinti didesnę statybos dalyvių atsakomybę, o tai neabejotinai pagerins paties proceso kokybę“, – neabejojo D.Matonienė.
D.Žukausas pridūrė, kad įstatymo pakeitimai padės išspręsti ir kildavusias konfliktines situacijas tarp užsakovo ir rangovo, nes dabar minėtą laikotarpį – 2 metus – už į problemų sprendimą įsitrauks ir bankas ar draudimo bendrovė.
D.Matonienė tikino, kad siekiant pagerinti statybų pakeisti vieną teisės aktą nepakanka, į šį procesą specialistai žiūrėjo kompleksiškai, todėl minėtame įstatyme numatytas dar ne vienas svarbus pokytis. Vieni svarbiausių – ekspertizės svarbos didinimas, ją įtraukiant į statybos dalyvių sąrašą, trumpesni statybas leidžiančio dokumento išdavimo terminai ir mažesnis jį išduodančių institucijų skaičius ir atestato privalomumas neypatingus statinius projektuoti ketinantiems architektams.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad kiekvienas statybų dalyvis turi prisiimti atsakomybę už tai, kad statybos darbai ir jų rezultatas nesukeltų pavojaus aplinkai ir nepakenktų kitų interesams. Visos šalyje vykdomos statybos turi atitikti galiojančius teisės aktus, reikalavimus bei turi būti suderintos su reikiamomis institucijomis. Neteisėtai vykdydami statybos darbus gyventojai gali pakenkti patys sau, aplinkai, aplinkinėms teritorijoms, kraštovaizdžiui, įvairiais būdas saugomoms teritorijoms ir kultūros paveldui.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
