„Matau duobę, statybininkų nematau“, – 15min sakė Neringos meras D.Jasaitis, žvelgdamas pro savivaldybės langą, iš kur puikiai atsiveria statybvietės vaizdas – senojo „Agilos“ pastato nebėra, šis nugriautas, iškasta duobė ir procesas sustojo. Planuota, kad dar šiemet iškils pastato karkasas, kitąmet centras bus įrenginėjamas, vėliau perkama reikiama įranga.
„Jei statytų, būtų gerai, bet sąmatų pagrindimo neturim jokio. Laukiame 14 dienų termino dėl sutarties nutraukimo, ar jis bus apskųstas“, – sakė meras.
Anot Neringos vadovo, gavusi sąskaitas už atliktus darbus savivaldybė su rangovu privalo atsiskaityti per nustatytą terminą. Kelis kartus taip ir buvo padaryta, tačiau paskutinioji sąskaita sukėlė nerimą, jog visas projektas kainuos brangiau nei numatyta sutartyje, kurios vertė per 7 mln. eurų.
Jei galvoja, kad pastatys už 3 mln. eurų, o nori gauti 8 mln., taip nebus
„Dar kartą oficialiai sakau – kai jie pastatys „Agilą“ ir atiduos raktus, visa suma kontrakto bus tikrai atiduota, bet žinoma, kad pagrįsti sąmatas turės. Jei galvoja, kad pastatys už 3 mln. eurų, o nori gauti 8 mln., taip nebus. Taip, jei viešųjų pirkimų tarnyba pasakys, kad jiems priklauso, pervesime visus, bet savo valia nepervesiu kol nepagrįs. Tegul eina ir stato, pastatys pamatus – gaus milijoną, čia dabar sakau salyginius skaičius, jų nepamenu.
Sutikite, jei atveš šimtą automobilių cemento, o išrašys sąskaitą už 300.... Dabar turime situaciją, jog įrašyti skaičiai – 300 automobilių „gruzo“ (statybinių atliekų, – red. past.), o pagrindimą turime 110. Mes rašėme – duokite įrodymus, mes sumokame, mes nesiginčijame. Mes ruošėmės kreiptis į teisėsaugą, mes ne kriminalistai, bet mes turime vieną kelią, vieną įvažiavimo postą. Jie mums davė įmonę, kurios automobiliai vežė atliekas, patikrinome numerius, kiek įvažiavo ir išvažiavo, turime tikslius skaičius. Mus pačius taip yra tikrinę, turime patirties, bet kriminalistais būti nenorime“, – sakė meras, pabrėždamas, jog sutartyje yra nurodyta pagrįsti abejonių keliančias sąmatas.
Pasijuto įkaitais
Bendrovės „Irdaiva“ vadovas Vitas Lopinys 15min teigė, jog visi darbai vyko kaip suplanuota, už juos išrašytos sąskaitos, tačiau savivaldybė apmokėjo tik dalį sumos, tad darbai nebevykdomi.
„Atlikome dalį darbų, išrašėme keturias sąskaitas–faktūras, trys iš jų pasirašytos. Pinigai iš finansuotojo, Kultūros ministerijos, gauti, o savivaldybė sugalvojo, kad gali apmokėti dalį sumos. Kol kas yra apmokėta apie trečdalis sumos – apie 160 tūkstančių eurų.
Mes paklausėme, kodėl taip elgiamasi, nes po sutarties pasirašymo, grafikų suderinimo atsirado noras viską keisti. Savivaldybei pasirodė, kad darbų kaina per didelė, nors ją apibrėžia sutartis. Sutarties vertė yra apie 7 mln. eurų, vertė išskaidyta į darbus, kurie atliekami, aktuojami, užsakovo nusamdyta techninė priežiūra patikrina, ar viskas vykdoma pagal sutartį, atitinka nuostatas, tvirtina darbų atlikimą, įtraukia į apskaitą. Su rangovu privalo atsiskaityti per 30 dienų. Kreipėmės į teismą dėl priklausančių apmokėjimų, teismas priėmė sprendimą lėšas priteisti“, – 15min sakė V.Lopinys.
„Irdaivos“ vadovas pabrėžė, jog įmonė nori įgyvendinti projektą, tačiau susidūrė su nesuvokiama situacija.
„Esame užsakovą informavę, kad norime atlikinėti darbus, bet mums neužtikrinamas apmokėjimas, esame sustabdę darbus. Norime juos atnaujinti, bet gauti apmokėjimą už tai, kas padaryta ir priimta. Darbai nebevykdomi nuo liepos 5 dienos. Kol kas jokios reakcijos. Bando nutraukti sutartį neturėdami motyvų ir pagrindų“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.
V.Lopinys tikina pirmą kartą susidūręs su situacija, kuomet jau pasirašius rangos darbų sutartį, pridavus atliktus darbus ir gavus finansavimą kiltų problemų, kuomet užsakovas ima kelti klausimą dėl kainos keitimo.
„Atlikome labai greit griovimo darbus, žemės darbus ir sustojome, nes neturime galimybių pastatyti visą pastatą ir laukti, kad galbūt kažkas mums turi mokėti. Mes pateikėme išskaidymą projekto, kiek kas kainuoja, pagrindėme sąmatomis ir tuo pagrindu sudarytas finansavimo grafikas. Toks įspūdis, kad atėjome, padarėme darbą, sugalvojome kainą, vienašališkai bandome įvertinti. Ant sutarties yra visų šalių parašai. Kovo mėnesį, prieš pirmą aktavimą, buvo grafikas suderintas, vėliau antras aktavimas, trečias ir tuomet keičiama pozicija... Visokių nesusipratimų vyksta, tikimės, kad projektas vyks toliau“, – vylėsi „Irdaiva“ generalinis direktorius.
Viską patikrino ir pažeidimų nerado
Savivaldybės užsakymu „Agilos“ statybų techninę priežiūrą vykdantis Artūras Dimša 15min teigė, jog visi dokumentai, kuriuos patikrino, yra tvarkingi.
Kainą pagrindė, aš ją patvirtinau, dokumentai tvarkingi. Automobilių skaičiavimo nevykdžiau, o ir tokių sąlygų neturiu
„Darbai atlikti, yra fiksuotos kainos statybų sutartis. Man pateikė griovimo, technologinį projektą. Pastatą nugriovė, jo kaina įtraukta į kalendorinį darbų vykdymo grafiką. Kainą pagrindė, aš ją patvirtinau, dokumentai tvarkingi. Automobilių skaičiavimo nevykdžiau, o ir tokių sąlygų neturiu. Savivaldybė, jei turi galimybę kontroliuot per postą, jų prerogatyva. Jie kontroliavo, neišreiškė pastabų prieš pasirašant aktus.
Aš viską sutikrinau: fiksuota kaina neviršyta, o laimėtas konkursas fiksuota kaina, proporcingai išdalinta visiems darbams, kiekiai neviršyti, juos pasirašiau, pasirašė ir savivaldybės atstovas. Aš ir nesuprantu – po kelių mėnesių jie atsigavo, atvažiavo kažkoks statybų auditas, neturintis auditorių pažymėjimo, pasakė, kad savivaldybė paskelbė konkursą ir jie laimėjo. Auditas atėjo kontroliuoti statybos, tikrinti rangovo darbų. Paklausė, ar žurnalas vedamas, o prieš kelias dienas buvo Statybų inspekcija, ji turi teisę tikrinti, kaip darbus priimu ir jokių pažeidimų nerado. Nesuprantami dalykai...
Jei nebūtų fiksuotos kainos sutartis, suprasčiau, kad yra skaičiuojamoji sąmata techninio projekto, tada būtų ir darbų kiekiai aktuojami, skaičiuojami pagal faktą, tačiau kai fiksuota kaina, turėtų būti viskas priimta ir pinigai įsisavinti. Pasidariau kalendorinį grafiką, jie vėluoja su darbais, nes nemokami pinigai, o tai suprantama. Jei staigiai visi susiimtų, baigtų ambicijas neaiškias, dar yra laiko darbams pasivyti, esu tarsi tarp dviejų ugnių“.
Bendra „Agilos“ rekonstrukcijos darbų sąmata – apie 7,7 mln. Planuota, kad centras bus baigtas įrengti iki Neringai 2021 metais tampant Lietuvos kultūros sostine.
