15min jau rašė, kad kalbėdamas apie statybas Jakštonyse, R.Karbauskis nevengė tokių išsireiškimų kaip „mano kiemas“, neneigė žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie savo būsimą rezidenciją. Bet gyvenamojo komplekso statybas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis apmoka ne pats, o per vieną iš savo kontroliuojamų įmonių. Toks modelis leidžia atidėti ar iš viso nemokėti mokesčių, nuo kurių paprasti mirtingieji pabėgti negali.
„Agrokoncernas“ daug metų nemokėjo dividendų R.Karbauskiui, o nuo jų tektų sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį (GPM). Kai kalba eina apie milijonines statybas, 15 proc. GPM – skausmingas skaičius. Bet vietoj dividendų R.Karbauskiui, jo verslas milijonines lėšas nukreipė tiesiai į statybas, kurios vadinamos prabangia LVŽS lyderio rezidencija.
Be to, vystydamas statybas kaip fizinis asmuo R.Karbauskis turėtų nedelsdamas apmokėti ir statybos darbus, ir jiems taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tuo tarpu LVŽS lyderio įmonė naudojasi galimybe šio mokesčio nemokėti – bent jau kol kas.
Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė „InfoTV“ eteryje yra sakiusi, kad jei iš tiesų asmeninė R.Karbauskio rezidencija jam yra statoma įmonės vardu, Lietuvos biudžetas neteisingai negavo apie milijono eurų mokesčių.
Statybų projektas: namo rūsyje baseinas ir kelios skirtingos pirtys
15min primena, kad R.Karbauskis pasakojo, jog prie Kauno marių bus pastatyta mobili asteroidų stebėjimo stotis. Tačiau R.Karbauskio netiesiogiai valdomos įmonės sklypuose nėra išduota jokio statybos leidimo observatorijai ar asteroidų stebėjimo stočiai, o toks leidimas yra būtinas. Parke „Agrokoncerno“ valdomai įmonei „Žemės ūkio inovacijų centras“ leista statyti individualų vienbutį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir poilsio pastatą.
Beje, būtent šioje „Agrokoncerno“ dukterinėje įmonėje „Žemės ūkio inovacijų centras“ 15min duomenimis, oficialiai dirba ir politiko sūnus Justinas Karbauskis, nors jis kaip akcininkas turi ne vieną savo bendrovę.
Pasak mokesčių ekspertės, R.Karbauskis turėtų įrodyti, kad jis toje rezidencijoje negyvena ir nenaudoja turto asmeninėms reikmėms. Mat namus stato įmonė, kuri oficialiai užsiima verslo konsultavimo veikla. Bendra nebaigtų statybų Jakštonyse vertė – daugiau nei 6 milijonai eurų. Vis dėlto vis daugėja duomenų, kurie rodo, kad prie Kauno marių iš tiesų dygsta prabangi rezidencija, o paaiškinti, kam įmonei gali prireikti tokio turto, yra nelengva.
15min turimas dokumentas – poilsio namo 2016 metais parengtas darbo projektas rodo, kokios patalpos planuojamos įrengti pastato viduje. Darbo projektas yra dokumentas, pagal kurį atliekami statybos darbai. Taigi projektas rodo, kad 800 kvadratinių metrų poilsio pastato rūsyje planuojama įrengti baseiną, sauną ir garinę pirtį, kino salytę, pastatyti biliardo stalą.
Nuo klausimų bėgantis R.Karbauskis ir „įmonės reikalas“
15min jau anksčiau klausė tiek R.Karbauskio, tiek įmonės „Žemės ūkio inovacijų centras“ vadovo, kam bendrovei prireikė prabangių pastatų ir kaip bendrovė ketina juos naudoti.
R.Karbauskis atsakė, kad dar nėra priimto sprendimo, kaip bus naudojami prabangūs pastatai. „Žemės ūkio inovacijų centro“ direktorius Romaldas Nagrockis mėtėsi tarp variantų, ar turtą įmonė ketina naudoti, ar parduoti.
Vis dėlto, paaiškėjus naujai informacijai apie prabangų turtą, 15min nusprendė dar kartą paklausti R.Karbauskio, kam jo įmonei prireikė pirčių ir baseino. Tačiau Seimo narys į kalbas nesileido, tik pasakė: „jų ir klauskit“.
15min pasielgė būtent taip, kaip patarė R.Karbauskis, ir paklausė „Agrokoncerno“, kaip jų įmonė, kuri užsiima verslo konsultavimo veikla, ketina savo veikloje naudoti pastatą su baseinu, pirtimis, biliardo stalu ir t.t. Tačiau atsakymas buvo trumpas: tai – „įmonės reikalas“.
„Žemės ūkio inovacijų centras“ mano, kad įmonės objektų klausimas yra privatus įmonės reikalas“, – rašoma bendrovės atstovo Vytauto Bako pateiktame atsakyme.
Nors bendrovė mano, kad tai – įmonės reikalas, šia situacija gali susidomėti ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Po 15min publikacijos į inspekciją kreipėsi trys Seimo narės: Ingrida Šimonytė, Monika Navickienė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kurių teigimu kyla abejonių dėl statybų finansavimo per „Agrokoncernui“ priklausančią įmonę. Kyla klausimas, ar tai nėra daroma siekiant tenkinti asmeninius akcininko poreikius, naudojantis jo kontroliuojamais juridiniais asmenimis, tam, kad būtų išvengta mokesčių mokėjimo.
VMI atsakyme Seimo narėms rašoma, jog žiniasklaidoje ir politikių pranešime pateikti duomenys yra vertinami kartu su kita apie šias bendroves turima informacija bei, nustačius mokestines rizikas, bus priimti atitinkami sprendimai dėl kontrolės veiksmų inicijavimo.
Mokesčių skirtumai, kai namą stato fizinis asmuo ir įmonė
VMI 15min yra pateikusi išaiškinimą, kaip skiriasi mokesčiai, kuriuos vystydamas statybas sumoka fizinis asmuo ir įmonė. Kitaip tariant, kokių mokesčių galima nemokėti namą statant per savo bendrovę. Jei privataus gyvenamojo komplekso statybas iš savo kišenės dengtų fizinis asmuo, o ne įmonė, galimybės išvengti PVM mokėjimo (ar bent jau jį atidėti) nebūtų.
„Gyventojas, kuris statosi namą, pridėtinės vertės mokestį moka įsigydamas reikiamas prekes ir paslaugas, t.y. iš karto“, – 15min teigė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.
Taigi pastatykite save į dividendų negaunančio milijonieriaus poziciją. Norite pasistatyti namą. Kreipiatės į statybų kompaniją, sužinote kainą su PVM – tiek pinigų jums reikės, be jokios galimybės atidėti PVM mokėjimą. Pinigai – ne bėda, nes turite įmonę, kurioje guli daugiau nei pakankamai nepaskirstyto pelno. Bet išsimokėti tiek dividendų, kiek kainuos statybos su PVM, nepakaks. Mat dividendai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Tad bendra statybų kaina – tik 85 proc. sumos, kurią turite pasiimti iš nepaskirstyto pelno.
Kad būtų aiškiau, pateikiame VMI išaiškinimą, kiek ir kokių mokesčių turėtų susimokėti privatus asmuo, turintis savo verslą ir patekęs į tokią situaciją. Įsivaizduojamo namo vertė – milijonas eurų. Ir štai ką atsakė VMI: norint išleisti milijoną statyboms, dividendų reikia pasiimti gerokai daugiau ir susimokėti 15 proc. GPM:
„Gyventojas, norėdamas pasistatyti namą, kurio statybos kaina 1 mln. Eur, turėtų gauti 1176470,59 Eur (prieš išskaičiuojant pajamų mokestį). Šią sumą apmokestinus 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, išskaičiuojamas GPM sudarys 176470,59 Eur, dividendų gavėjui suma „į rankas“ – 1 mln. eurų“, – skaičiavo VMI atstovė R.Asadauskaitė.
Kitokia situacija, kai statybas vysto juridinis asmuo. Visų pirma, dividendų išmokėti nereikia – taigi ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis netaikomas pinigams, kuriais mokama už statybos darbus. Be to yra ir galimybė nemokėti PVM – bent jau iki statybos darbų užbaigimo.
VMI vertinimu, juridinis asmuo PVM gali nemokėti ir iki statybų pabaigos, ir po to. Su sąlyga, kad sukurtas turtas bus naudojamas įmonės veiklai.
„Įmonė gali iki statybų pabaigos PVM traukti į atskaitą. Gali taip daryti ir po to, jei turtas yra naudojamas PVM apmokestinamai įmonės veiklai“, – aiškino R.Asadauskaitė.
O štai jeigu sukurtą turtą akcininkas sumanytų nusipirkti ar išsinuomoti, tada jau reikėtų patuštinti piniginę. „Jei turtas bus išnuomotas ar parduotas akcininkui, prievolė mokėti PVM atsiras“, – konstatavo R.Asadauskaitė.
Verslininkai dažnai įmonės turtą naudoja asmeninėms reikmėms
Jei kyla klausimų, kaip VMI traktuoja įmonės lėšų leidimą akcininkų ar vadovų privatiems poreikiams, – atsakymas gana aiškus. Tokiais atvejais mokesčių inspektoriai mandagiai paprašo sumokėti mokesčius, kurių verslininkai kartais įsigudrina išvengti. Jei mandagus prašymas nepadeda – taškas padedamas teisme.
„Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsniu, gyventojo gauta nauda, neatlygintinai naudojantis įmonei priklausančiu turtu asmeniniams poreikiams tenkinti gali būti pripažinta pajamomis, gautomis natūra. Tokiu atveju įmonė (…) privalo nuo gyventojui suteiktų pajamų natūra apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį. (…) Gyventojo gauta nauda (pajamomis natūra) taip pat gali būti pripažįstamos įmonės išlaidos, susijusios su šio turto išlaikymu, eksploatavimu, jeigu jos patiriamos gyventojo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, mokesčių administratorius kartais akcininko gautą naudą pagal pajamų rūšį gali priskirti ne pinigais, o natūra gautais dividendais“, – teigė VMI atstovė R.Asadauskaitė.
Pasak jos, dažnai tokios praktikos taikiniu būna PVM – verslininkai įsigudrina „įmonės reikmėms“ įsigyti privatiems poreikiams naudojamą turtą, o mokestinį reguliavimą išnaudoja tam, kad šis turtas nebūtų apkrautas 21 proc. mokesčiu.
Iš viso pernai VMI nustatė 70 atvejų, kai įmonių lėšomis buvo tenkinami savininkų ar vadovų poreikiai. 2016 m. tokių atvejų nustatyta 97. VMI iš gudravusių įmonių pareikalavo papildomai sumokėti 213 tūkst. eurų įvairių mokesčių. 2015 m. statistika – 77 atvejai ir daugiau nei 1,3 mln. eurų mokesčių, kuriuos tokiais veiksmais bandyta nusukti nuo valstybės.
