Pristatydamas Lietuvos pretendentą į Europos Komisiją (EK), premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad konsultacijos dėl būsimo Lietuvos atstovo su EK pirmininke Ursula von der Leyen prasidėjo vos po jos išrinkimo. Esą tada Lietuva išsirinko jai palankias sritis ir pasisiūlė į jas ieškoti tinkamo kandidato.
„Vyriausybė konsultacijose su Komisijos pirmininke nurodė, kad yra pasirengusi pateikti kandidatą tose srityse, kuriose Lietuva turi didžiausią įdirbį ir kompetenciją, prioritetą teikdama su ekonomikos vystymu, energetika ir Europos Sąjungos išorės apsauga susijusiomis sritimis“, – dėstė S.Skvernelis ir tikino, kad V.Sinkevičius turi reikalingas kompetencijas.
Į tribūną stojęs pretendentas į EK nenurodė, kokio portfelio Lietuva gali tikėtis.
„Kol kas nedrįstu sakyti, kokį portfelį man skirtų EK prezidentė. Tai jos prerogatyva, tačiau akivaizdu, kad strateginiai tikslai, kuriuos savo programoje ji išdėstė, palies kiekvieną sektorių“, – aiškino V.Sinkevičius.
Anot jo, daugiau aiškumo dėl Lietuvai teksiančio portfelio bus rugsėjo pradžioje.
Politikas, kalbėdamas apie tai, kad priklauso „valstiečių“ partijai ir yra jos deleguojamas kandidatas, tikino, kad tokia tvarka, kai pretendentą į EK siunčia didžiausia parlamentinė partija, Lietuvoje nusistovėjusi ir nėra nauja. Jis reiškė viltį, kad bus nominuotas Lietuvos, o Seimo nariai V.Sinkevičiui negailėjo pagyrų – teigė, kad jis vienas sėkmingiausių Vyriausybės narių.
„Aš tikiuosi, kad šiandien dienai esu nominuotas dėl savo įgyvendintų darbų, dėl to, ką pavyko įgyvendinti, dėl to, ką pavyko pradėti. Galų gale dėl tų pačių kompetencijų, kurios atitinka ir Europos idėją, ir Europos viziją“, – į tai atsakė ministras.
Naujoji EK, anot jo, turės pavyzdingai kovoti su klimato kaita, spręsti skaitmeninės ekonomikos iššūkius, o tarp prioritetų esą turės atsirasti mokymosi visą gyvenimą iniciatyvos, moterų ir merginų įtraukimas į informacinių technologijų, inžinerijos darbus.
V.Sinkevičiui teko atsakinėti ir į Seimo narių klausimus, kaip jis mato lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transeksualų bendruomenės (LGBT) padėtį Lietuvoje, ir kokios pozicijos laikysis dėl ekonominio bendradarbiavimo su Kinija.
Mes vis dar matome homofobijos ir diskriminavimo apraiškų LGBT žmonių atžvilgiu.
Į pirmąjį klausimą ministras atsakė taip: „Mes gyvename XXI amžiuje ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir kiti teisės aktai užtikrinantys žmogaus teises galioja jau seniai. Nepaisant to, mes vis dar matome homofobijos ir diskriminavimo apraiškų LGBT žmonių atžvilgiu ir turime ieškoti sprendimų, kaip juos sumažinti. Žmogaus teisės galioja visiems vienodai.“
Tiesa, V.Sinkevičius pabrėžė, kad padėtis Lietuvoje dėl LGBT taisosi.
Kalbėdamas apie santykius su Kinija, ministras patikino, kad jo „pozicija niekada nebuvo kitokia nei ES pozicija“.
Transliacija iš Seimo:
Jei Seimo nariai sutiks, kad į eurokomisarus būtų siūlomas V.Sinkevičius, dėl jo bus balsuojama Europos Parlamente (EP). O jei palaikymo sulauks ir ten, darbą naujoje EK politikas pradės lapkritį.
V.Sinkevičiaus kandidatūrai į eurokomisaro pareigas anksčiau pritarė Vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda, prieš tai – ir „valstiečių“ frakcija.
Tiesa, premjero S.Skvernelio matymu, šis balsavimas buvo perteklinis.
„Balsavimas frakcijoje buvo perteklinis. Buvau nustebęs, kadangi balsuoti prieš priimant sprendimus Vyriausybėje, prieš derinant su Respublikos prezidentu, prieš derinant neformaliai netgi su Komisijos pirmininke, tokio būtinumo tikrai nebuvo“, – Seime žurnalistams dėstė ministras pirmininkas ir pridūrė, kad V.Sinkevičius Lietuvai šiandien yra „tinkamiausias kandidatas“.
Aš nemanau, kad kažkas turėtų kišti koją.
S.Skvernelis teigė nematantis, kad atsiras veiksnių, kurie V.Sinkevičiui sutrukdys tapti eurokomisaru: „Aš nemanau, kad kažkas turėtų kišti koją. Jeigu kalbėti apie kompetenciją, dalykiškumą – politinės patirties galbūt mažokai lyginant su politikos sunkiasvoriais – tačiau tai yra naujos kartos politikas.“
Prezidentas G.Nausėda anksčiau reiškė viltį, kad balsuojant dėl V.Sinkevičiaus EP, jį palaikys žaliųjų frakcija, o Lietuva gaus „savęs vertą komisaro portfelį“.
Kas, V.Sinkevičiui išvykus į Briuselį, galėtų užimti jo vietą Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, taip pat nežinia – neatmetama, kad šią sritį kuruos be postų po koalicijos derybų likę „tvarkiečiai“.
Ministro pareigas nuo 2017-ųjų einantis 28-erių V.Sinkevičius anksčiau dirbo valstybės įmonėse „Lietuvos oro uostai“, Lietuvos pašte, įstaigoje „Investuok Lietuvoje“, buvo programos „Kurk Lietuvai“ dalyvis.
Jis taip pat dirbo Vašingtono Europos analizės centre (CEPA), stažavosi Lietuvos ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) V.Sinkevičiui, siūlomam į EK, išreiškė palaikymą, su „valstiečių“ sąrašu į EP išrinktas Stasys Jakeliūnas pirmadienį išdėstė atskirą nuomonę. Jo manymu, V.Sinkevičius „nėra vertas ir pajėgus Europos Komisijoje atstovauti Lietuvai ir jos bei visos ES jaunajai kartai“, „labiau atstovauja verslui, o ne visiems Lietuvos žmonėms“.
Į tai sureagavęs ministras pažymėjo, kad jo darbai – atviri, bei pabrėžė, kad „kiekvienas yra laisvas turėti savo nuomonę“. Plačiau apie tai – čia.
Kadenciją baigiančioje EK šiuo metu Lietuvai atstovauja už sveikatą ir maisto saugą atsakingas komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Europiniame poste V.Sinkevičiaus lauktų solidi alga, išmokos vaikams, namų ūkiui
