Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas, prezidento vyriausiasis patarėjas J.Neverovičius žiniasklaidai sakė, jog susitikime su A.Palioniu kalbėta apie artimiausio laikotarpio darbus, laukiančias derybas dėl daugiametės finansinės perspektyvos – Lietuvos ambicijas ir pasirengimą deryboms.
„Kalbėjomės apie aktualijas, kad reikia mažinti temperatūrą dėl Žemės ūkio ministerijos struktūrinių reformų. Prezidentas iš principo pritaria decentralizacijai, didesnio svorio nukėlimui į provinciją, tačiau yra daug klausimų dėl Kauno miesto pasirinkimo. Norėtume, kad sprendimai būtų pasverti, racionalūs, su kaštų ir naudos analize“, – teigė jis.
Yra daug klausimų dėl Kauno miesto pasirinkimo.
J.Neverovičius paaiškino, kad G.Nausėda norėtų sužinoti, kokiais argumentais grindžiamas sprendimas iškelti ministeriją į Kauną.
Patarėjo teigimu, ministerijos prezidentūra jau du kartus prašė pateikti iškėlimo kaštų ir naudos analizę – po pirmojo prašymo pasiūlyta kreiptis oficialiai.
„Prieš keletą dienų formaliai paprašėme ir iki šiol to atsakymo neturime. Nežinome net koks yra formalus sprendimas (dėl iškėlimo – aut.). Buvo referuojama į protokolinį Vyriausybės sprendimą, bet jis iš tiesų nėra teisės aktas. Norėtume suprasti, kas yra siūloma, kodėl. Kad sprendimai būtų pasverti, pagrįsti, apgalvoti“, – tvirtino jis.
15min žiniomis, prezidentūros raštą ŽŪM gavo beveik prieš savaitę – liepos 24 dieną.
Be kaštų ir naudos analizės, J.Neverovičius rašte prašo pateikti vertinimą dėl Kauno pasirinkimo, dokumento, kokiu teisiniu pagrindu yra daromi formalūs žingsniai, kopiją. Taip pat prezidentūra prašo informacijos apie planuojamas pasirašyti sutartis, jų esmines sąlygas ir finansavimo šaltinius. Taip pat prašomi žemdirbių organizacijų raštai, ką jos galvoja šiuo klausimu.
15min žiniomis, sutartis dėl patalpų Kaune dar nėra pasirašyta.
ŽŪM trečiadienį 15min atsiuntė atsakymą, kuriame teigiama, jog prezidento patarėjas J.Neverovičius buvo informuotas, kad pezidentūros prašoma ne tik kaštų naudos analizė, bet ir detalesnė informacija, susijusi su ministerijos perkėlimu į Kauną, bus pateikta prezidentūrai trečiadienį.
Pats A.Palionis sakė nežinantis, kokioje stadijoje yra ŽŪM kėlimas į Kauną, todėl negalintis leistis į detales, ar šį procesą dar įmanoma sustabdyti.
„Iš viešosios erdvės sužinojau, kad yra trys pasiūlymai dėl patalpų. Ar sutartis pasirašyta ir kokia – tikrai nežinau. Kai užimsiu pareigas, jeigu užimsiu, gal bus galima įvertinti visą situaciją ir pasakyti“, – konkretybių vengė politikas.
Jo teigimu, šiuo klausimu reikėtų suburti visas suinteresuotas puses ir kalbėtis, inicijuoti derybas ir priimti bendrus sprendimus.
Vaučerių idėjos nepalaiko
Kur kas konkrečiau jis atsakė į klausimą dėl vadinamųjų vaučerių – kuponų maisto produktams, kuriuos Vyriausybė planavo dalinti nepasiturintiems asmenims.
„Man asmeniškai ne, – paklaustas, ar jam priimtina ši idėja, sakė jis. – Nes aš manau, kad kaimo plėtros programos pinigus galima panaudoti efektyviau negu kad investuoti į parduotuves, kurios paskui neaišku kada užsidarys.“
Prezidentas įvertins, kai bus laikas
J.Neverovičius nenorėjo leistis į kalbas apie tai, kokia G.Nausėdos nuomonė apie „socialdarbietį“.
„Prezidentas dar net neturi oficialaus kandidatų į Vyriausybės narius teikimo. Tai buvo susitikimas susipažinimui, pabendravimui ir bendram galimo kandidato vizijos supratimui. Prezidentas įvertins, kai bus laikas“, – klausiamas, ką G.Nausėda mano apie A.Palionio kandidatūrą, sakė patarėjas.
Anot J.Neverovičiaus, prezidentas norėjo susipažinti su tuo, kaip A.Palionis mato sektorių, idėjomis, kaip reikėtų spręsti jo problemas.
Pats A.Palionis taip pat nenorėjo svarstyti, kokį įspūdį paliko prezidentui.
Praėjusią savaitę tris kandidatūras, tarp jų – A.Palionio, pateikti prezidentui planavęs premjeras Saulius Skvernelis iki šiol to nepadarė.
Anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad išsiskiria prezidento ir premjero nuomonės dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos likimo. Su juo G.Nausėda planuoja susitikti trečiadienį.
Nurodė mėgstantis ūkininkauti
44 metų A.Palionis prieš porą savaičių klausimus apie patirtį žemės ūkyje nuleido juokais.
„Aš, kaip juokauju, esu bernas pas ūkininkę. Traktorių vairuoju nuo trylikos metų, su kombainu „Niva“ kūlęs nuo septyniolikos metų. Karvę melžt moku“, – tuomet žurnalistams kalbėjo jis.
Gegužės mėnesį kandidatuodamas į Europos Parlamentą, „socialdarbietis“ nurodė mėgstantis ūkininkauti.
A.Palionio šeimai priklauso Birštono rajone, Siponyse, esantis dvaras. Parlamentaras prieš porą metų feisbuke yra paskelbęs nuotraukas, kuriose matyti netoli Siponių po laukus važinėjantis kombainas, tačiau daugiau apie savo pomėgį jis informacijos nepaviešino.
Nuo 2012 metų Seime dirbantis politikas Vilniaus universitete yra įgijęs buhalterinės apskaitos ir audito bakalaurą, po to dirbo Lietuvos statistikos departamente, komerciniuose bankuose.
Iki patekdamas į Seimą jis yra buvęs įmonės „Ginvesta“ vyriausiuoju finansininku – šiai buitine technika prekiaujančiai įmonei vadovauja parlamentaro mama Julija Palionienė.
A.Palionis prieš politinę karjerą yra vadovavęs taip pat buitine technika prekiaujančiai įmonei BTN (Buitinė technika namams). Viešai prieinamais duomenimis, ši įmonė vykdė Siponių dvaro sodybos restauravimo projektą.
Kandidatuojantis į Europos Parlamentą A.Palionis nurodė esantis ne tik BTN, bet ir įmonės „Naftos atliekų perdirbimo centras“ akcininkas.
Socialdemokratų partijos nariu A.Palionis tapo 2013 metais – jau išrinktas į Seimą, į kurį kandidatavo kaip nepartinis.
2017 metais skilus Lietuvos socialdemokratų partijai jis pasirinko iš valdančiosios daugumos trauktis į nenorėjusių politikų pusę, kuri vėliau įkūrė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją. A.Palionis yra „socialdarbiečių“ partijos Prienų skyriaus pirmininkas.
