Prezidento rinkimų naktį S.Skvernelis žadėjo atsistatydinti, jei nepateks į antrąjį rinkimų turą. Į turą nepateko, bet Vyriausybėje nutarė likti.
„Prezidento rinkimai yra mano pralaimėjimas. Nieko aš dėl to nekaltinu, tai yra mano sprendimai, mano vertinimas, mano veiksmai, kurie lėmė tokį rezultatą. Aišku, būtų gerai, kad tai būtų lėmę, be „išorinės pagalbos“, bet buvo kaip buvo.
Tas sprendimas yra emocinis. Galbūt nereikėjo iškart sakyti, ypatingai rinkimų naktį. Bet aš tuo metu taip jaučiausi, ilgai jaučiausi“, – savo sprendimą aiškino Vyriausybės vadovas.
Jis tikino, kad alternatyvos nebuvo – esą „niekas atsakomybės prisiimti, švelniai tariant, nereiškė noro“.
Teiraujantis, kodėl apie savo sprendimą jis nepaskelbė tuomet, kai partijos pasirašė koalicijos sutartį, S.Skvernelis pripažino prieš tai norėjęs pasikalbėti su išrinktuoju prezidentu.
Jis neįvardijo, kada priėmė sprendimą tęsti darbą: „Tai yra mano atsakomybės sritis, pirmiausia. Aš esu atsakingas politikas, atsakingas žmogus, kuris esu 2016 metų Seimo rinkimų rezultate įgavęs pasitikėjimą ir įgaliojimus vadovauti Vyriausybei ir tuo principu vadovausiu. Tai nėra priverstinis darbas, tai nėra vergija, tai – mano sąmoningas apsisprendimas [...]. Toliau batalijos kelsis į Seimą.“
Prieš spaudos konferenciją ministras pirmininkas prezidentūroje susitiko su Gitanu Nausėda. Su juo premjeras aptarė Vyriausybės formavimo principus.
„Šiandien po susitikimo su išrinktuoju Respublikos prezidentu ir pokalbiu su juo, konstatuojant faktą, kad yra sudaryta naujoji valdančioji dauguma, trapi, bet dauguma.
Po pokalbio su prezidentu, vertinant situaciją valstybėje, kalbant apie svarbiausių darbų tęstinumą, stabilumą, išreiškiant palaikymą išrinktojo prezidento, aš priėmiau sprendimą gražinti įgaliojimus išrinktam prezidentui ir toliau formuoti Vyriausybę, ir kartu su Lietuvos Respublikos prezidentu įgyvendinti tuos svarbius valstybei darbus, kurie susiję su socialinės atskirties mažinimu, gerovės kūrimu“, – dėstė premjeras.
S.Skvernelis sakė su G.Nausėda neaptaręs konkrečių kandidatūrų į ministrus. Konsultacijos šiuo klausimu esą prasidės liepos 12 dieną, kai išrinktasis prezidentas prisieks.
Tiesa, anot politiko, buvo apžvelgtas dabartinis ministrų kabinetas, apie tai pasikalbėta.
„Nenoriu detalizuoti. Mes tiesiog pasikalbėjome betarpiškai, dalykiškai, profesionaliai“, – sakė S.Skvernelis, o vėliau pridūrė, kad dabar veikiantiems ministrams priekaištų neturi.
Ministras pirmininkas teigė matantis galimybę bendradarbiauti su G.Nausėda. Anot jo, prezidento ir Vyriausybės tikslai, susiję su žmonių gerove, sutampa.
Performuojama Vyriausybė, S.Skvernelio matymu, „turi būti veiksminga, nepopulistinė, daryti tuos būtinus darbus, kurie numatyti Vyriausybės programoje, tęsti programą“.
O kandidatai į ministrus esą turėtų būti gebantys spręsti problemas, atitikti skaidrumo, profesionalumo, patikimumo kriterijus.
Viešai nekomentuosime jokių kandidatų.
„Jeigu pavyks laikytis to paties principo, viešai nekomentuosime jokių kandidatų, kol jie bus patikrinti įstatymo nustatyta tvarka ir nebus suderinti ministro pirmininko ir Respublikos prezidento“, – apie Vyriausybės formavimą kalbėjo S.Skvernelis.
Pagal praėjusią savaitę keturių partijų parengtą koalicinę sutartį, Seimo pirmininko postas, dabar tekęs „valstiečiams“, tenka „socdarbiečiams“. Tačiau Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis iš pareigų nesitraukia. S.Skvernelio manymu, jo patraukti nepavyktų ir Seimui.
„Šiandien labai skeptiškai vertinu galimybę, kad Seimo pirmininkas prarastų šitą poziciją“, – teigė ministras pirmininkas.
Šiandien labai skeptiškai vertinu galimybę, kad Seimo pirmininkas prarastų šitą poziciją.
Trečiadienį, anot jo, būsimojo ministrų kabineto vaizdas taps aiškesnis – esą bus pokalbiai su kiekvienu ministru apie tolimesnio darbo ateitį.
Antradienį Seime S.Skvernelis pareiškė, kad yra ministrų, kurie nenori tęsti darbo, nors pagal koalicinę sutartį galėtų.Tiesa, jis neįvardijo, kiek tokių ministrų yra, ar kas jie.
Klausiamas, ar ministras, kuris nenori toliau dirbi yra Vilius Šapoka, premjeras nedavė aiškaus atsakymo – tikino, kad „galutinį savo sprendimą“ turėtų paskelbti jis pats.
„Galbūt net rytoj bus galima paskelbti, jei ministrai bus sprendimus priėmę, apie jų norą, galimybę toliau dirbti“, – teigė S.Skvernelis.
Politikas nuo rinkimų pabaigos kalbėjo apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – delegavusiosios S.Skvernelį į premjerus – reikiamybę atsinaujinti, atsiverti, tapti demokratiškesne. Klausiamas, kodėl lieka tokios partijos dalimi, atsakė: „Aš neturiu savos partijos kol kas.“
„Aš kalbėjau apie galimybes būti vienos ar kitos politinės jėgos nariu. Tikrai noriu, kad ta politinė jėga turėtų perspektyvą, ateitį. Jeigu žmonės, šita bendruomenė mato, kad viskas yra gerai, jokių pokyčių nereikia, tai kas vyksta valstybėje, partijoje yra gerai, gerbiu tokį sprendimą“, – teigė ministras pirmininkas ir pridūrė, kad nebijo pradėti diskusijos.
Kartais pasakau frazes, dėl kurių reikia po to čia stovėti.
Pažymėjus, kad apie partiją kalbėdamas sakė „kol kas“, S.Skvernelis teigė, kad gyvenime būna visko: „Kartais pasakau frazes, dėl kurių reikia po to čia stovėti. Dabar norėčiau tą padaryti, sakyti būdamas šalto proto. Kol kas iššūkis ir misija yra užtikrinti veiksmingą Vyriausybės veiklą ir stabilumą vastybėje.“
Premjeras sakė 2020-aisiais kandidatuosiantis į Seimą, o su kuria partija – neįvardijo.
Transliacija iš Vyriausybės:
Prezidento rinkimuose dalyvavęs, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos remtas S.Skvernelis pirmojo rinkimų turo naktį pareiškė, kad nepatekęs į antrąjį, trauksis iš Vyriausybės vadovo pareigų.
„Jeigu šiandien mes prapilsime, ar aš prapilsiu, nepateksime į antrąjį turą, aš tikrai liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą, – teigė S.Skvernelis. – Tai paskutinė Vyriausybės darbo diena, jeigu gerai terminus atsimenu.“
S.Skvernelis nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą, pripažino pralaimėjęs ir pažadėjo atsistatydinti.
„Sprendimas atsistatydinti – liepos 12-ąją. Iki tol Vyriausybė dirbs labai sėkmingai, kaip dirbo iki šiol“, – tvirtino jis, o klausiamas, kokiomis sąlygomis liktų premjeru, teigė kol kas nenorintis apie tai diskutuoti.
Vėliau S.Skvernelis nebekalbėjo tik apie atsistatydinimą: „Pagal Konstituciją, turiu du būdus: arba grąžinti įgaliojimus, arba atsistatydinti. Tai vieną iš tų būdų ir pasirinksiu.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Pasakyta/padaryta. Kaip keitėsi LVŽS pozicija dėl darbo valdžioje?
Premjeras slapukavo beveik tris mėnesius. Praėjusį penktadienį, kai keturios partijos pasirašė koalicinį susitarimą, S.Skvernelis pranešė turintis sprendimą dėl tolimesnio darbo, tačiau jo neatskleidė.
„Kadangi toks dėmesys didelis, aš manau, antradienį suteiksim tokią pat galimybę pabendrauti Vyriausybėje. Sprendimai yra priimti, o motyvai, kokie yra, dėl ko, antradienį susitiksim, aš jums visiems atsakysiu. Pabendrausim“, – komentavo politikas.
Ir pridūrė: „Toks dėmesys čia, Seime, yra šitam įvykiui, tai bus dar vienas įvykis.“
Naują koaliciją subūrusių partijų atstovai „valstietis“ Tomas Tomilinas, „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas, Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė ir „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis pirmadienį lankydamiesi 15min studijoje abejonių dėl to, ar S.Skvernelis tęs darbą kaip premjeras, nereiškė.
S.Skvernelis dalyvavo derybose dėl naujos koalicijos, pasirašė sutarties priedą dėl postų pasidalijimo. Derybos vyko Vyriausybės programos rėmuose.
Liepos 12-ąją Vyriausybė prisiekusiam prezidentui grąžins įgaliojimus. Jis per 15 dienų teiks Seimui svarstyti premjero kandidatūrą.
Kai Seimas kandidatūrai pritars ir prezidentas ministrą pirmininką paskirs, jei jo pateiktoje ir prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gaus įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.
Jeigu Seimas nepritars premjero kandidatūrai, Vyriausybė privalės atsistatydinti.
