Stebima, kad vaikai britiškąja atmaina užsikrečia dažniau: ne visi koronavirusu perserga lengvai

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos ekspertų tarybos dėl koronaviruso plitimo visuomenėje narys V.Zemlys-Balevičius sako, kad kol kas apie B.1.1.7, arba britišką, atmainą žinomi keli dalykai.

„Britiška atmaina yra užkrečiamesnė. Britiškos atmainos yra sunkesni atvejai, žmonės ilgiau užtrunka ligoninėse, yra didesnis mirtingumas. Ir trečias dalykas – jau ryškėja įrodymai, kad jaunesnių amžiaus grupių žmonės, lyginant su likusia populiacija, užsikrečia šia atmaina greičiau“, – aiškina duomenų mokslininkas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius

Pasak jo, dar gruodį britai rado, kad B.1.1.7 atmaina, tikėtina, labiau plinta 0–19 amžiaus grupėje.

Tada dar buvo neaišku, ar tai susiję su kitais faktoriais, kaip padidintas testavimas, ar tai naujas britiškosios COVID-19 atmainos efektas.

„Paanalizavus duomenis išsamiau paaiškėjo, kad tai vis dėlto nauja B.1.1.7 atmainos savybė. Ji labiau užkrečiama 0–9 amžiaus grupėje (27 proc. labiau negu lyginant su bendra populiacija) ir 10–19 amžiaus grupėje (16 proc. labiau nei lyginant su bendra populiacija)“, – žinute feisbuke dalijasi mokslininkas.

V.Zemlys-Balevičius akcentuoja, kad Kembridžo universiteto mokslininkų analizė nesusijusi su dažnesniu vaikų testavimu.

Mokslininkas taip pat pastebi, kad pastaruoju metu daugiau susirgimų koronavirusu registruojančioje Vilniaus miesto savivaldybėje daugėja sergančių vaikų.

„Žiūrint į Vilniaus savivaldybės duomenis, kur yra testuojama daug vaikų, čia matomas padidėjimas, tačiau jis matomas ir kitose amžiaus grupėse. Tą galima traktuoti įvairiai – viena vertus, šis padidėjimas gali būti dėl to, kad šiuo metu profilaktiškai testuojama daugiau vaikų. Kitas dalykas – užsikrėtimas vyksta tarp aktyviausių kontaktų. Aktyviausia žmonių grupė, yra ta, kuri daugiausia kontaktuoja. Galima spėti, kad tai ne tik vaikai, bet ir jų tėvai – 20–50 metų amžiaus grupėje“, – aiškina duomenų mokslininkas.

Apie dešimtadalis susirgusių – vaikai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius R.Kėvalas sako, kad tarp užsikrėtusiųjų COVID-19 vidutiniškai apie dešimtadalį pacientų sudaro vaikai. Tačiau ne visi jie perserga lengvai.

„Vaikai dažniausiai serga besimptome forma arba jaučia kelis simptomus. Dažniausiai iš simptomų pasitaiko karščiavimas, viršutinių kvėpavimo takų simptomai – sloga, kosulys. Gali būti netipinės formos simptomai – pykinimas, galvos skausmas. Tačiau dauguma visgi praserga nepajutę“, – aiškina medikas.

Vis dėlto, pasak R.Kėvalo, taip pasiseka ne visiems.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rimantas Kėvalas

„Pasitaiko, kad vaikai perserga labai sunkia forma. Lietuvoje, bent jau mūsų klinikoje, tokių atvejų buvo keletas. 5 ar 6 vaikams tai komplikavosi į multisisteminį uždegiminį sindromą, kuris reikalauja intensyvaus gydymo, reanimacijos“, – pasakoja vaikų gydytojas.

Pasak Vaikų ligų klinikos vadovo, vaikams taikyta ir dirbtinė plaučių ventiliacija.

Pasitaiko, kad vaikai perserga labai sunkia forma. Lietuvoje, bent jau mūsų klinikoje, tokių atvejų buvo keletas.

Medikus nustebino atipinės ligos formos, kurios aprašomos literatūroje. Kitose šalyse yra pasitaikę ir vaikų mirčių nuo COVID-19.

„Lietuvoje šiuo metu nuo koronaviruso nemirė nė vienas vaikas. Bet aš mačiau ne vieną labai sunkų ligonį. Ir tik multidisciplininio komandinio darbo dėka pavyko tų mirčių išvengti. Taip, koronavirusas nėra vaikų problema, tai daugiau suaugusiųjų problema, tačiau suaugusieji visada turėtų pagalvoti, kaip vaikai kenčia“, – pabrėžia gydytojas.