Atsiųstame dokumente, kurį pasirašė Pilietybės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja Rasa Jablonskytė-Barbuškienė, dėstoma, kad beisbolą Kaune žaidžiantis ir Lietuvos pilietę vedęs 32 metų W.Gordonas gyvena ir dirba Pasvalio rajone, Pumpėnuose. Ten jis tariamai užsiima sielovada, organizuoja renginius bei rūpinasi Panevėžio moterų kalėjime kalinčiomis moterimis.
„Savo darbais Jūs neabejotinai kuriate didelę švietėjišką, kultūrinę vertę bendruomenėje, Jūsų darbai yra reikšmingi ir svarbūs, tačiau Lietuvos Respublikos konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatų kontekste Jūsų nurodyti faktai kelia abejonių dėl jų vertinimo kaip ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei“, – skelbiama dokumente.
Nori atstovauti Lietuvos rinktinei
Lietuvos beisbolo rinktinę treniruojantis ir Kauno „Lituanicos“ beisbolo klubui Europos taurių taurės B grupės varžybas padėjęs laimėti amerikietis mūsų šalies pilietybės prašymą pateikė praėjusių metų birželio mėnesį. Jo tikslas – garsinti Lietuvą, atstovaujant mūsų šalies beisbolo rinktinei.
„Visus dokumentus įteikiau prieš pat rinktinės pasirengimo Europos čempionatui procesą, liepos mėnesio viduryje. Turėjau gauti informaciją apie teistumą iš JAV, surašiau viską apie laimėtus čempionatus, pagalbą Lietuvos beisbolininkams išvykti treniruotis ir žaisti į Ameriką. Pridėjau ir tai, kad su Kauno choru laimėjome „Chorų karų“ projektą, kad esu parašęs mokslinį straipsnį „Lietuvos etnologijos“ žurnale“, – vardino puikiai lietuviškai kalbantis W.Gordonas.
Rekomendacijas jam pridėjo ir Kauno miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Amerikietį nustebino, kad ši gausi informacija neatsispindėjo sprendime bei argumentacijoje ir buvo paminėta tik kaip papildomi dokumentai.
„Sprendimą žinojau jau prieš kelis mėnesius, tačiau argumentacija mane pasiekė tik dabar, prieš Naujuosius metus. Laišką atplėšiau sėdėdamas su šeima prie stalo. Iš pradžių neįsigilinau į dokumentą, tik peržvelgiau neigiamą atsakymą“, – pasakojo beisbolininkas, padėjęs Lietuvos rinktinei sėkmingai pasirodyti Europos čempionato B diviziono varžybose Austrijoje.
Argumentai – iš kito asmens prašymo
„Vėliau mano šeimos nariai paprašė paskaityti, kodėl atsakymas buvo neigiamas. Ėmęs skaityti pradėjau juoktis balsu. Ten buvo rašoma apie kažkokį kunigą iš Pumpėnų“, – sakė JAV, Šiaurės Karolinos valstijoje užaugęs vyras.
Pumpėnų miestelyje (Pasvalio rajonas) jau dešimt metų gyvena ir dirba 37 metų kunigas Domingo Avellaneda. Iš Argentinos į kitą pasaulio kraštą atsiųstas vienuolis vietos bendruomenei įkvėpė naujos gyvybės, žmones sugrąžino į bažnyčią, o nuobodžiaujantį jaunimą užkrėtė futbolo virusu. Argentinietis yra ir Panevėžio A.Lipniūno vidurinės mokyklos bei Panevėžio moterų pataisos namų kapelionas.
„Manau, kad čia buvo administravimo klaida. Jie sumaišė du atvejus. Galbūt prisidėjo tai, kad dokumentus pateikiau liepos mėnesį, o komisija juos peržiūrėjo tik rugsėjį, kai baigėsi atostogos“, – svarstė W.Gordonas.
„Net jei tai ir yra administracinė klaida, ji tikrai nėra paprasta. Juk aš teikiau prašymą ne tapti parduotuvės darbuotoju ar kokio klubo nariu, tai valstybinis klausimas“ - sakė W.Gordonas.
„Net jei tai ir yra administracinė klaida, ji tikrai nėra paprasta. Juk aš teikiau prašymą ne tapti parduotuvės darbuotoju ar kokio klubo nariu, tai valstybinis klausimas. Turėjau surinkti daugybę dokumentų ir dalį jų siųsti per visą vandenyną iš JAV į Lietuvą. Savaime suprantama, kad mane supykdė, kai atidariau laišką ir radau jame neigiamą atsakymą ir argumentus, skirtus kitam asmeniui“, – piktinosi amerikietis.
Paklaustas, ar vis dar ketina prašyti Lietuvos pilietybės, amerikietis patvirtino, kad neketina nuleisti rankų.
„Žinoma. Manau, kad mano argumentai pakankamai stiprūs. Nors pilietybės komisija reikalauja daugiau nuopelnų šaliai, bet kaip aš galiu juos suteikti, jei man nebus leidžiama jai atstovauti?“ – retoriškai klausė jis.
„Juk aš prašau pilietybės ne savo asmeninei naudai. Taip, žinoma, pilietybė padėtų man keliauti į Lietuvą lengviau, bet aš noriu ir atiduoti dalį savęs, atstovauti beisbolo rinktinei, padėti treniruoti“, – teigė Lietuvoje mokslus baigęs ir Kauno šampaniniame chore dainavęs amerikietis.
Komisija pripažino klaidą
Klaidingą informaciją pateikusį aiškinimą pasirašiusi Pilietybės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja R.Jablonskytė-Barbuškienė apgailestavo dėl klaidos. „Taip, čia mūsų klaida. Mes ilgai rengėme ir išsiuntėme ne tą variantą“, – pripažino ji.
„Jau parengėme teisingąjį atsakymą ir atsiprašymą“, – sakė R.Jablonskytė-Barbuškienė. Paklausta, kaip tokia klaida galėjo įsivelti dokumento viduryje, ji negalėjo atsakyti. „Taip tiesiog nutiko. Mes ilgai derinom… Kai kas buvo nukopijuota ir ne tą variantą išsiuntėme“, – sakė Pilietybės reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja. Ji pridūrė, kad prisiima kaltę dėl savo parašo.
Komisijoje viskas vyko tvarkingai. Pridėsime komisijos protokolo išrašą. Visos procedūros buvo išlaikytos, – pažymėjo pavaduotoja.
„Komisijoje viskas vyko tvarkingai. Pridėsime komisijos protokolo išrašą. Visos procedūros buvo išlaikytos“, – pažymėjo ji.
Dešimties narių komisija vienbalsiai atmetė W.Gordono prašymą, pripažindama, kad jis yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, bet neturi reikiamų nuopelnų. R.Jablonskytė-Barbuškienė patvirtino, kad praėjusiais metais buvo patvirtinti tik keli tokie prašymai, suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.
„Po Isabellos Tobias atvejo tokių prašymų sumažėjo“, – teigė ji, primindama skandalingą dailiojo čiuožimo atstovę, išimties tvarka gavusią Lietuvos pilietybę, tačiau vėliau jos atsisakiusią dėl pasiūlymo šokti ant ledo su kitu partneriu.
Komisijos atstovė pripažino, kad savotiškas loginis prieštaravimas skyrimo tvarkoje yra – nuopelnų reikalaujama iš asmenų, kurie negali nusipelnyti šaliai jai neatstovaudami.
„Išties toks prieštaravimas yra. Buvo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ir jis išaiškino, kad tiesiog avansu užskaityti žmogaus nuopelnų mes negalime. Jie turi būti akivaizdūs“, – paaiškino ji.
