500 eurų – tiek profilio autorius pageidauja už „stebuklingus“ vaistus nuo autizmo. Pinigus prašo pervesti į asmeninę sąskaitą, tiesa, atidarytą visai kitos moters – Asidos Kriaučiūnaitės – vardu.
Susirašinėjant asmeniškai Simona teiraujasi, kiek vaikui metų, kada susirgo. Išgirdusi, kad vaikui dabar ketveri, o liga diagnozuota trejų, ji pareiškia: „Tai trumpai serga. Gali pilnai pasveikti.“
Taip trumpai sergančiam vaikui esą užtektų tik vieno vaistų kurso, trunkančio 10 dienų. Tereikia į sąskaitą pervesti 500 eurų ir vaistai pirkėją pasieks paštu.
„Vaistai sintetiniai, bet saugūs“, – užtikrina moteris, tačiau vaisto pavadinimą ar bent veikliąsias medžiagas laiko paslaptyje. Informacinio vaisto lapo esą irgi neturi, kaip, beje, ir pačių vaistų.
„Teks palaukti“, – informuoja, o po kelių dienų tylos praneša, kad „vaistų neina gauti“.
Toje pačioje žinutėje ji užduoda iš kojų verčiantį klausimą: „Ar jūs sutinkate: už 400 eurų aš jums pasakyčiau vaistų pavadinimą ir jūsų koks nors pažįstamas parvežtų juos iš Rusijos? Arba tą vaistą galėtumėte užsisakyti internete.“
„Kitaip vaikas nepasveiks“
Potencialiam klientui, norinčiam padėti autizmu sergančiam vaikui, paaiškinus, kad 400 eurų tik už vaistų pavadinimą – per dideli pinigai, Simona siūlo alternatyvą: „Galiu gauti maisto papildų, kurie veikia panašiai kaip tas vaistas. Tai – geri, saugūs, veiksmingi maisto papildai, kurie išgydys jūsų vaikutį.“
Maža to, papildai esą dar ir natūralūs. Papildų dešimčiai dienų kaina – tie patys 500 eurų: „Užtenka vieno kurso.“
Pasiteiravus, kur pervesti pinigus, Simona pateikia asmeninę sąskaitą. Gavėjas – Asida Kriaučiūnaitė.
Kelias dienas nesulaukusi pavedimo Simona ima piktintis: „Tai kodėl mane apgavote? Juk buvome sutarę.“
Atsakius, kad kitu vardu nei „Facebook“ profilyje atidaryta sąskaita sukėlė įtarimų, o ir nesinori pirkti katės maiše, Simona atakuoja: „Kitaip vaikas nepasveiks.“
Vaisto ar papildo pavadinimą ji išduotų nebent už 400 eurų mokestį: „Nepamirškite, kad tą vaistą man reikėjo atrasti. Reikėjo tam skirti laiko ir pastangų.“
Autizmas – neišgydomas
Septynerių metų sūnų su autizmo spektro sutrikimais auginanti Laura Šaulytė-Graičiūnienė 15min sakė, kad skelbimais „gydau autizmą“ žmonės jau pasidalijo visose su sutrikimu susijusiose grupėse, dažnai iškart perspėdami, kad čia – apgavystė.
„Kliūna jau vien žodis „gydau“, nes dauguma žino, kad autizmas neišgydomas. Jei būtų žadama palengvinti simptomus kokiomis nors žolelėmis ar aliejais, turbūt susigundžiusių atsirastų daug. O dabar pati moteris apie autizmą turi labai mažai informacijos, nemoka ja manipuliuoti ir jai sunku apgauti net ir visai nevilty esančius tėvus”, – svarstė L.Šaulytė-Graičiūnienė.
Tai – geri, saugūs, veiksmingi maisto papildai, kurie išgydys jūsų vaikutį.
Ji pažymėjo, kad autizmas – ne šiaip sunki liga, o neurologinis sutrikimas. Iki šiol nėra aišku, kodėl ir kada jis atsiranda: ar paveldimas, ar kas nors įvyksta nėštumo metu, ar vėliau.
„Nežinia, ar kažkas jį išprovokuoja genetiškai, ar čia yra virškinimo trakto, ar smegenų bėda, o gal problema kompleksinė? O ir patys autistai dažnai skiriasi vienas nuo kito kaip diena ir naktis, nes autizmo spektro sutrikimai labai įvairūs. Todėl vieno stebuklingo vaisto tikrai nėra ir, deja, artimiausiu metu nebus”, – apibendrino L.Šaulytė-Graičiūnienė.
Perspėja vieni kitus
Autizmas šiuo metu efektyviausiai „gydomas“ įvairiomis užsiėmimų terapijomis.
„Tiesa, kai kam padeda įvairios dietos, kai kam – papildai. Labai dažnai visgi išlenda informacija, kad kam nors stebuklingą efektą padarė kanapių aliejus, koks nors senovinis kinų masažas ar dar kas nors. Kadangi vieno vaisto nėra, tėvai, žinoma, bando viską. Kai kuriems ima ir pasiseka atrasti ką nors, kas paspartina vaiko raidą, sumažina simptomus iki minimumo. Todėl tėvai tikrai desperatiškai bando viską, ką gali sau leisti finansiškai ir kartais net tai, ko negali sau leisti”, – pasakojo Laura Šaulytė-Graičiūnienė.
Ji ir pati bandė sūnui duoti CBD aliejaus (kanapių žiedynų aliejus su kanabidioliu – red. past.). Du kartus, skirtingų gamintojų, su didele pertrauka – ir abu kartus buvo stiprus poveikis. Deja, visai priešingas nei norėjosi. „Vadinasi, tas aliejus kažkaip tikrai veikia, tik, deja, mano vaikui visai netiko. Ir, kai prisiskaitai, kad kažkam kažkas padėjo, tai imi ir bandai. Ne visi tėvai gilinasi į rastą informaciją, o tiki aprašytomis sėkmės istorijomis ir lengva ranka atiduoda pinigus. Autistų vaikų tėvai tikrai yra lengvai psichologiškai pažeidžiami ir tokiomis „stebuklingų vaistų iš Rusijos” istorijomis galima iš jų pasipelnyti”, – neneigė L.Šaulytė-Graičiūnienė.
Jos patirtis byloja, kad žmonės mieliau užsiima vieni kitų perspėjimais nei grasinimais stebukladariams policija: „Dauguma žino, kad policijai su tokiais apgavikais labai sunku, ypač, kai dar nėra jokių įrodymų.“
Policija kartais jaučiasi bejėgė
Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis paaiškino, kad kontroliuoti prekybos vaistais teisėtumą sunkiau, kai prekiaujama elektroniniu būdu, nes dažniausiai tokia prekyba užsiimantys asmenys siekia anonimiškumo ir todėl nenurodo duomenų, pagal kuriuos būtų galima greitai ir tiksliai nustatyti jų tapatybę.
Be to, kartais atsiskaitoma elektronine valiuta bei naudojamos kitos anonimiškumo priemonės.
Kovoti su neteisėta prekyba vaistais turgavietėse yra paprasčiau, nes ten galima sulaikyti nelegaliai prekiaujančius asmenis ir nustatyti jų asmens tapatybę.
„Internete pasitaiko ir fiktyvių skelbimų dėl parduodamų vaistų, kuriais iš patiklių pirkėjų siekiama išvilioti pinigų. Pagal tokius skelbimus vaistų užsisakę ir už juos iš anksto sumokėję pirkėjai taip jų ir negauna. Dažniausiai tai yra sukčiavimo atvejai. Kovoti su neteisėta prekyba vaistais turgavietėse yra paprasčiau, nes ten galima sulaikyti nelegaliai prekiaujančius asmenis ir nustatyti jų asmens tapatybę, operatyviai paimti iš jų nelegaliai parduodamus vaistus ir kitokius nelegalios veiklos įkalčius“, – pasakojo R.Matonis.
Už administracinius nusižengimus kaltininkai paprastai baudžiami piniginėmis baudomis. Baudžiamoji atsakomybė už nelegalią prekybą vaistais ir vaistinėmis medžiagomis galima tik tuo atveju, kai prekiaujama tokiais preparatais, kurie buvo pagaminti neturint leidimo (neteisėtai) ir jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei.
Gyventojų skundų daugėja
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu internete itin sparčiai plinta klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie įvairius produktus.
VVKT yra sulaukusi nemažai žmonių skundų dėl aptikto tinklalapio, kuriame rašoma apie itin rimtą ligą – diabetą – ir reklamuojamas vienas konkretus produktas – preparatas „DiaRemedium“.
Žmonės taip pat kreipėsi ir dėl erekcijos bėdas neva stebuklingai išgydančio preparato „Man Pride“ bei „revoliucinės“ priemonės, galinčios pagerinti klausą „Biostenix Sensi Oil New“.
Be to, siūlyta stebuklingai greitai išgydyti prostatą ar sąnarių ligas.
„Nė vienas šių preparatų nėra įrašytas į Lietuvos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą“, – pabrėžė V.Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
Siekiant išvengti melagingos informacijos sklaidos tokiais atvejais kreipiamasi ir į teisėsaugos institucijas.
Patarimai, kaip neapsigauti ir neįsigyti netikrų vaistų:
- Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą.
- Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė” nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.
- Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje).
- Piktybiškai sukurtos, paprastai net ne Lietuvoje registruotos, interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, cituojama neegzistuojančių gydytojų palanki nuomonė apie produktus. Įvedus jų pavardes į Google paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama arba pakeičiamas egzistuojančio gydytojo, vardas, specialybė ir pan. Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
- Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai iš tikrųjų patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
- Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri patikrins, ar toks maisto papildas notifikuotas Lietuvoje.
