Panevėžio miestas jau kuris laikas siekia atsikratyti senųjų praeities etikečių, ieškodamas savo naujojo identiteto ir pažangumo kelių. Prieš keletą metų gimusi idėja sujungti žmones, gyvenančius Lietuvos regionuose bei iš jų išvykusiuosius – įgyvendinta. Žymūs Lietuvos visuomenininkai, ekspertai, išvykę panevėžiečiai bei miesto gyventojai gegužės 5-ąją renkasi į Panevėžio Ekonomikos Forumą, kur ieško sėkmės recepto.
Tebeegzistuojantys išankstiniai nusistatymai
Itin neigiamą požiūrį apie miestą sukuria stereotipai. Pagrindinėms priežastimis, kodėl jaunimas nesirenka Panevėžio tampa senieji įsitikinimai, jog miestas yra nesaugus, nepatrauklus gyventi, neturintis perspektyvų bei darbo vietų, o ir jaunimo užimtumas mažas, todėl savo laisvalaikį jie praleidžia nenaudingai. Bėda ta, jog informacija, deja, ne visada pasiekia moksleivių ar darbo ieškančio jaunimo ausis. Panevėžio švietimo įstaigų vadovai ir darbuotojai kviečia atsisakyti minties, jog studijų kokybė gali priklausyti nuo universiteto ar kolegijos vietos bei įrodyti, jog miesto infrastruktūra gerėja, o panevėžiečiai tampa kultūringesni.
Išankstiniams nusistatymams prieštarauti gali tik faktai. Panevėžys pagal nusikalstamų veikų skaičių 100 000 gyventojų jau nuo 2007 yra saugiausias tarp Lietuvos didmiesčių, organizuotų nusikalstamų grupuočių taip pat nelikę, o technologinių mokslų studentai Panevėžio aukštosiose yra “išgraibstomi” stipriausių įmonių jau po pirmo kurso . Švietimo kontekste Panevėžio miestas yra aukščiau vidurkio. Jaunimas buriasi į organizacijas, kur vykdo tiek sau tiek miestui naudingus darbus, taip vertingai praleisdami laiką.
Kultūra atvers kelius verslumui
Nors Panevėžys tampa vis labiau integruotas į pasaulio, Europos ir Lietuvos pažangą, metropolinį miestą vis dar lydi mitai, kurie gali būti suprantami kaip miesto įvaizdis. Šia tema Panevėžio Ekonomikos Forume klausimą kelia ir lietuvių poetas, prozininkas, literatūros kritikas, knygos „Pietinia kronikas“ autorius Rimantas Kmita. Mitas gali būti suprantamas kaip miesto įvaizdis. R. Kmita teigia: „Apie miesto įvaizdžius kalbama taip, kaip mokykloje – gražiai, mandagiai. Norėjosi parodyti tai, kaip iš tikrųjų tas miestas atrodo. “ Kmita knygoje atskleidė tikrąjį Šiaulių miestą, be jokių išvedžiojimų ar pagražinimų. „Man atrodo, kad mitas privalo turėti tikrumo ir autentiškumo, jis nėra apgaudinėjimas žmonių. Mitas skirtingai nei stereotipai, yra šiek tiek netikėtas ir ne toks stilingas kaip įvaizdis.Mums reikia dėmesio kultūrai, paprasto, taip, kaip mes rūpinamės savo sodu.“ – sako rašytojas.
Tai, kokį požiūrį apie save kuria miestas, gali būti pastebima net vaikštant gatvėmis. Miesto identitetą įmanoma keisti pasitelkiant architektūrą, viešąsias erdves. Tokiu principu kokybiškumu išsiskiriančiame Panevėžio Ekonomikos Forume vadovautis skatina miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, Anykščių Lajų tako projekto iniciatorė Daiva Gasiūnienė „Miesto identitetą keičia vizualūs simboliai: per arhitektūrą, erdvių formavimą.Nesiseka miestui, jei identitetas nugyvenamas, sekasi miestui, jei identitetas vystomas. Panevėžys pasiryžo eiti sėkmės keliu, sugriauti tvyrančius stereotipus. Per architektūrą, kuriančią modernybės ir ambicijų simbolį, atsinaujinimo ir vilties ženklą, nepaliekantį abejingų origialumu, išskirtinumu – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą. “
Miestas ar šalis, puoselėjanti kultūros plėtrą, šalia jos puoselėja ir potencialaus verslo galimybes. Joks projektas negali klestėti aplinkoje, kurioje nėra tam sudarytų sąlygų. Eugenijus Kaminskis „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas teigia, kad „pasaulyje, kuriame dauguma vis dar kalba vien skaičiais, galime suteikti daugiau kultūros verslui, o kultūrai įkvėpti verslumo.“ Būtent kultūra gali atverti arba užrakinti duris Panevėžo miesto puoselėjimui ir tobulėjimui, tačiau kultūra prasideda nuo žmogaus.
Panevėžio Ekonomikos Forumo metu vykusioje diskusijoje – „Kaip kultūra gali prisidėti prie miesto identiteto, traukiančio žmones čia lankytis ir kurtis?“, žurnalistas, filosofas Rytis Zemkauskas, paklaustas – „Kas Panevėžys yra dabar“ – sako, jog norint rasti grožį Panevėžyje – turi jo paieškoti. Ir būtent tai ir padaro miestą išskirtinį. O išsiskiriantis miestas negali nepritraukti investicijų.
„Europa prasideda nuo Panevėžio“ teigia diskusijoje dalyvavęs politologas, internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ vyr. Redaktorius Donatas Puslys ir mano, jog, galbūt kartais neigiamų asociacijų turinčių Panevėžio simbolių, nereikia bijoti ar nuo jų bėgti. Būtent šie simboliai ir turi tapti paskata miestui tobulėti, kurti ir plėstis.
Vizija ir aktyvią veiklą skatinantys projektai
Panevėžio miesto savivaldybė yra patvirtinusi 2014 – 2020 metų strateginį plėtros planą. Vizijai įgyvendinti numatyti uždaviniai sudaryti palankias sąlygas novatoriškam verslui plėtoti Panevėžyje, gerinti bendrą verslo aplinką, kompleksiškai plėtoti ir atnaujinti viešąją infrastuktūrą.
Siekiant formuoti Panevėžio, kaip regiono lyderio, įvaizdį, norima parengti ir įgyvendinti miesto rinkodaros programą, formuoti patrauklaus turizmui miesto įvaizdį. Bus siekiama gerinti susisiekimo infrastruktūros tinklą, sudaryti prielaidas ekologinio transporto plėtrai. Miesto įvaizdį turėtų pagerinti planuojamos kompleksiškai sutvarkyti viešosios erdvės, atnaujintos ir sukurtos naujos poilsio bei rekreacinės zonos.
Planuojama atnaujinti jaunimo sodą – jis skatintų aktyvų laisvalaikį, didintų lankytojų srautus, spartintų smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą. Jai, taip pat turizmui skatinti ketinama panaudoti ir daugiau kaip 13 hektarų plotą užimančią buvusią sovietmečio karinio dalinio aviacijos dirbtuvių teritoriją. Siekiant verslo plėtros, planuojamas ir Laisvės aikštės bei jos prieigų, Senvagės ir šalia esančios teritorijos sutvarkymas.
Taip pat numatoma Bendruomenių rūmų rekonstrukcija ir modernizavimas, jų prieigų sutvarkymas, Kultūros ir poilsio parko modernizavimas, Nepriklausomybės aikštės ir jos prieigų sutvarkymas. Planuojama sutvarkyti ir Nevėžio pakrantes, modernizuoti Skaistakalnio parką pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Dar vienas numatomas projektas – teritorijos prie „Ekrano“ marių konversija, pritaikant ją aktyviam poilsiui, užimtumui ir vietos verslui skatinti.
Greta Aleknaitė
