„Nebūkite savižudžiai, dar valanda, ir ledas prie krantinės visiškai ištirps, nebegrįšite!“, – tokiais šūksniais praeiviai nuo kranto palydi grupelę šiltai apsirengusių ir poledinei žūklei pasirengusių vyrų, kurie įsikibę vienas į kitą nusileidžia nuo stačios, neseniai rekonstruotos krantinės ant paskutiniosios ledo lyties Klaipėdos uosto akvatorijoje.
„Gal ir pavojinga, užtat kaip kimba“, – atšauna užkietėję poledinės žūklės mėgėjai ir lėtai eina prie kitų kolegų, kurie vieną po kitos traukia sidabru žybsinčias žuveles.
„Laimė, dabar vėjas silpnas, – pavymui mesteli kitas. – Jei tik jis pasisuktų iš vakarų, marių vanduo subanguotų, lytis skiltų, ir visi žvejai nugarmėtų į dugną.“ Tačiau patarimai nerizikuoti poledinės žūklės aistruolių nepasiekia. Jie vienas po kito leidžiasi ant ledo, gręžia eketes ir traukia stintas.
Šeštadienį specialiosioms tarnyboms uosto akvatorijoje jau teko gelbėti du žvejus, kurie atsidūrė ant atskilusios ledo lyties. Tačiau patys žūklautojai tvirtina, kad juos į pavojų tyčia įstūmė vilkiko kapitonas, kuris laužė susidariusį prie kranto ledą. Gylis šioje vietoje siekia apie 4-5 metrus. Į įvykio vietą buvo išsiųstas KVJU gelbėjimo kateris „Žaibas“, jis ir parplukdė žvejus į krantą.
Šis incidentas „drąsuolių“ neišgąsdino. Antradienį ant paskutiniosios ledo lyties Malkų įlankoje buvo apie 70 žvejų.
Pasak KVJU dispečerinės viršininko Aleksandro Kaupo, aistringiausių žvejų nuo jų pačių gyvybei pavojingos ledo lyties nuvyti neįmanoma nei gražiuoju, nei piktuoju: „Specialiai ledų, kol ant jų yra nors vienas žmogus, nelaužome. Tačiau ledas tuščias nebūna nei dieną, nei naktį. Jei kokio nors vilkiko kapitonas priplaukia per arti, vyrai į jį ima mėtyti akmenis, skambina telefonais vilkikų kapitonams ir grasina su jais susidoroti. Tačiau visa uosto teritorija stebima vaizdo kameromis ir mes matome, kas vyksta. Jei ledas imtų skilinėti, kiltų pavojus žvejų gyvybėms, mes siųstume gelbėtojus. Deja, greitaeigis kateris „Žaibas“ prie pat ledo priplaukti negali, nes būtų apgadintas korpusas. Kol į vietą nuplauktų vilkikas, žvejai prašyti pagalbos galėtų tik malda.
Gelbėjimo operacijos mokesčių mokėtojams kainuoja nemažus pinigus. Pasieniečių laivo ant oro pagalvės „Christina“, kuriuo teko gelbėti vasario pradžioje Kuršių mariose įlūžusius žvejus, eksploatacijos valandos kaina – apie 150 litų. Degalų už tokią pat kainą per valandą sudegina ir „Žaibas“.
Uostininkų pozicija šiuo klausimu išlieka kategoriška – uosto akvatorija – gamybos zona, joje prašalaičiams lankytis draudžiama. Uoste vyksta laivyba, tad laivų kapitonai čia dirba, o ne plaukia skandinti žvejų.
Tačiau žvejai turi formalų argumentą – stintas jie gaudo ne akvatorijoje, o greta jos – už plūduro, žyminčio laivybos kanalo ribas.
