Praėjusiais metais G.Paulauskas pateikė LKT paraišką stipendijai, kurią ketino panaudoti Lietuvos partizanų uniformos atkūrimui pagal išlikusius šaltinius.
Kaip 15min pasakojo pats dizaineris, neigiamas atsakymas jo neužgavo, tačiau iš vėžių išmušė ekspertų grupės, vertinusios idėją, pateiktas paaiškinimas.
„Viešinu šią temą, kad būtų diskusija – ar mums svarbus šis laikotarpis, nes kai kurie iki šiol nesupranta, kad jis svarbus“, – nuoskaudos neslėpė jis.
G.Paulauskas, kalbėdamas su 15min, ne vieną kartą pakartojo nesantis įsižeidęs dėl to, kad negavo stipendijos, jis tikino, kad prabilti apie tai viešai privertė LKT pateiktas paaiškinimas.
„Neaiškus rezultatas ir reakcija į jį“
Paraiškos vertinimo rezultatus atsivertęs dizaineris pamatė, kad idėjos meninė ir kultūrinė vertė buvo įvertinta 3,67 balo, idėjos tikslingumas – 4,33, o aktualumas – 3,67 balo iš 10.
„Pamatęs tokius įvertinimus pradėjau svarstyti – praėjusieji metai paskelbti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago metais, šie – partizano Jono Žemaičio metais. Galvoju, kaip tai neaktualu?“ – 15min pasakojo jis.
Tačiau labiausiai, anot G.Paulausko, jį šokiravo vertinimo komisijos pateiktas komentaras dėl stipendijos trukmės ir dydžio.
„Nepagrįstas temos aktualumas dėl nevienareikšmiškai vertinamos pasirinktos temos. Partizaninis karas yra labai jautri tema, ir abejonių kelia tai, ar bet kokios simbolikos (uniformos ir t.t.) perkūrimas ir interpretavimas yra tinkamas meninis objektas, nes neaiškus yra rezultatas ir reakcija į jį“, – rašoma vertinime.
Partizaninis karas yra labai jautri tema.
G.Paulauskas 15min aiškino pradžioje net nežinojęs, kaip suprasti tokį vertinimą.
„Kaip tai – nevienareikšmiškai vertinamos? Ar reikėtų suprasti, kad valstybinei institucijai neaišku, ar buvo gerai tie partizanai, ar blogai jie buvo? Ar pas mus XXI amžiuje tokiose institucijose dar jie svarsto ir galvoja, kas tada buvo gerai, kas blogai? Tai yra absurdas, – sakė jis. – Pasisodinkime Vanagą, Žemaitį, Dzūką ir sakykime: Žinote, ką? Viskas, ką jūs darėte, nevienareikšmiškai vertinama. Pagalvokit, ar vertėjo tą daryti. Kokia čia kvailystė?“
Dizaineris teigė, jog jis net neketino perkurti ar kažkaip interpretuoti uniformos – jo idėja buvo ją atkurti pagal išlikusius šaltinius ir kūrybiškai pristatyti visuomenei.
„Ar mes turime pavyzdžių, pagal kuriuos galime atkurti? Mes turime tik nespalvotas nuotraukas, turime iš atsiminimų kažkokias nuotrupas. Reikia atkurti nuo nulio, reikia viską pasverti – analizuoti nuotraukas, užrašus, archyvines bylas, kur yra parašyta, parodymai palikti, kad buvo toks antsiuvas. Tai yra sudėtingas ir ilgas procesas“, – pasakojo pašnekovas.
2015 metais G.Paulauskas yra pristatęs atkurtą pokario Lietuvos partizanų švarką ir tais pačiais metais už pokario istorijos puoselėjimą gavęs Lietuvos kariuomenės vado Jono Žuko vardo medalį.
Ši tema dizaineriui labai jautri ir dėl to, kad partizanu buvo jo senelis Jonas Lukošiūnas.
„Tema yra labai plati, ir tai, ką esu atkūręs, nėra daug. Prie vieno švarko modelio aš dirbau beveik metus, nes negali ištisai dirbti prie tos idėjos, be to, tai yra visiškai mano asmeninės lėšos. Reikia analizuoti, važiuoti į muziejų, derinti, matuoti. Iš to pelnytis negaliu, man yra šventas tas laikotarpis – negaliu iš to darytis pinigų. Sau esu pasakęs, kad tai liks po manęs ateities kartoms, kad jie galėtų matyti, kaip tiksliai atrodė uniforma“, – sakė jis.
G.Paulauskas pabrėžė, kad partizanų uniformos profesionaliai nėra daug tyrinėtos, o šaltinių taip pat nėra daug.
Sau esu pasakęs, kad tai liks po manęs ateities kartoms, kad jie galėtų matyti, kaip tiksliai atrodė uniforma.
„Yra fotoalbumų išleistų, bet čia vizualiai galima ją būtų pateikti, kad žmogus galėtų pamatyti spalvas, konstrukcijas, pateikti tai videoformatu“, – sakė jis.
G.Paulauskas sutiko, kad tokiu būdu LKT galbūt bando apsidrausti nuo neigiamos reakcijos, kuri galėtų kilti, jei kam nors nepatiktų jo atkurta partizanų uniforma.
Tačiau su neseniai kilusiomis diskusijomis dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano „Žali“ LKT atsakymo jis nesieja, juolab kad jo paraiška atmesta anksčiau, nei imta piktintis rašytojo romanu.
LKT: vertino ekspertai
LKT administracijos direktorius Mindaugas Bundza, raštu atsakydamas į 15min klausimus, teigė, kad taryba, dalindama stipendijas, atsižvelgia į ekspertų darbo grupės rekomendacijas.
Kiekvieną paraišką, anot jo, vertina 3 kultūros ir meno ekspertai pagal iš anksto skelbiamus vertinimo kriterijus nuo veiklos, kuriai prašoma stipendija, meninės ir kultūrinės vertės, jos aktualumo, tikslingumo, planuojamų rezultatų ir numatytos rezultatų sklaidos, iki ankstesnės kultūros ir (ar) meno kūrėjo veiklos vertinimo.
Pasak jo, G.Paulausko paraiška nebuvo išimtis ir LKT, atsižvelgusi į ekspertų rekomendaciją, nusprendė stipendijos neskirti.
„Atkreipiame dėmesį, kad šiame etape stipendijos nepaskirtos ir dar 15 dizaino srities kūrėjų, kurių pateiktos paraiškos buvo įvertintos geriau nei G.Paulausko“, – teigiama atsakyme.
M.Bundza taip pat pabrėžė, kad LKT rekomendacijų ir savo priimtų sprendimų plačiau nekomentuoja, o su jais bei už kiekvieną kriterijų skirtų balų vidurkį gali susipažinti autorius.
15min teiravosi, ar vertinimą, kad neaiškus rezultatas ir reakcija į jį, reikėtų suprasti, jog LKT apsidraudžia nuo to, kad G.Paulausko kūriniai galėtų ateityje kam nors nepatikti – tiesiog užbėgant už akių bet kokioms diskusijoms visuomenėje, kurias jie galėtų sužadinti.
Galbūt partizanų temos menininkams apskritai nevalia liesti?
„LKT griežtai nesutinka su jūsų pateikta ekspertų darbo grupės parengto komentaro ir to, kaip LKT jį galėtų vertinti, interpretacija dėl „apsidraudimo“ ar temų, kurių „menininkams apskritai nevalia liesti“. LKT savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi ir įvairovės kryptimi, kuri suprantama kaip esmingai prisidedanti formuojant „empatišką, atvirą, tolerantišką ir smalsią visuomenę, gebančią ne tik priimti kitoniškas kūrinijas, bet kartu sukuria sąlygas kūrybiškumui (plačiąja prasme) savoje kasdienybėje“, – nurodė A.Bundza.
Istorikas D.Žygelis: profesionaliai ši tema plačiai nenagrinėta
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Dalius Žygelis, 15min paklaustas, kiek ligšiol analizuota partizanų uniformų tema, teigė, jog G.Paulauskas yra vienintelis Lietuvoje diplomuotas kostiumo dizaineris, kuris domisi šia tema.
Tai gal ir Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės nevienareikšmiškai vertinamos?
„Daktaras Jonas Vaičenonis yra šiek tiek apie tai rašęs moksliniuose darbuose, aš apie tai esu rašęs „Kario“ žurnale. Bijau apsirikti, bet, kiek man žinoma, daugiau niekas nenagrinėjo profesionaliai – galbūt rekonstruktoriai šiek tiek, bet tai nėra profesionalu“, – teigė jis.
D.Žygelis leido suprasti jau anksčiau girdėjęs apie šią situaciją.
„Kiek žinau, nėra kvestionuojamas konkurso rezultatas, kvestionuojami argumentai, valstybinės įstaigos gana paniekinantis atsakymas, kuris prieštarauja valstybės vykdomai politikai ir pozicijai“, – teigė istorikas.
D.Žygelis teigė, jog iš LKT paaiškinimo sunku suprasti, kas šią temą vertina nevienareikšmiškai.
„Gal Rusijos televizijos vertina nevienareikšmiškai? Taip, bet Lietuvoje mes turime labai aiškų vertinimą (…) Tai gal ir Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės nevienareikšmiškai vertinamos? Valstybėje, tokiu atveju, yra betvarkė ir premjeras turėtų su kultūros ministru pasikalbėti“, – įsitikinęs jis.
